AKTUALIJOS
2023.05.25. Kur laikyti pinigus, kad jie nenuvertėtų?
Kalbos apie artėjančią krizę ne vienam iš mūsų kelia klausimus dėl asmeninių finansų.
Kur laikyti sutaupytus pinigus, kad jie nenuvertėtų, ką daryti su turima paskola, ar dabar palankus metas skolintis?
O gal kaip tik reikėtų pasilepinti išlaidaujant ar mėginti laimę perkant loterijos bilietus?
Žinovai pataria nesileisti į kraštutinumus – nereikėtų pulti į paniką, bet taip pat negalima apsimesti, kad nieko nevyksta.
Indėlių suma didėja
Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojai ne vienerius praėjusio dešimtmečio metus pinigų nesusitaupydavo.
Tačiau ilgainiui padėtis keitėsi.
COVID-19 pandemijos atneštas netikrumas ir įvairių paslaugų ribojimai, karas Ukrainoje lietuvius paskatino keisti įpročius.
2020-aisiais Lietuvos namų ūkiai susitaupė 12,4 proc., 2021 metais – 5,8 proc. gaunamų lėšų.
Žinovų vertinimu, pernai dėl infliacijos galėjo būti sutaupyta dar mažiau, tačiau vis tik žmonės turėjo sutaupyti.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, šių metų kovą šalies gyventojų indėliai finansų įstaigose sudarė per 21 mlrd. eurų – 2 milijardais daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Ką daryti su sukauptais pinigais ir kaip rūpintis gerove?
Atsakymų į šiuos klausimus patariama ieškoti domintis gyventojams teikiamomis finansų paslaugomis, kitaip tariant – ugdantis finansinį raštingumą.
Taupymas ir investavimas dažnėja
Pasak Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, šiemet LBA atliktas Lietuvos finansinio raštingumo indekso tyrimas parodė, kad gyventojų pamėgtų taupymo būdų trejetukas išlieka stabilus:
jame pirmauja pinigų taupymas namuose ar piniginėje (68 proc.), antroje vietoje – neterminuotas indėlis (28 proc.), trečioje – investavimas į akcijas, kurio dažnumas kiek ūgtelėjo (12 proc., palyginimui, 2021 m. – 9 proc.).
LB reguliariai atnaujinamas šalies investuotojo portretas šiemet parodė, kad investuojančiųjų skaičius šalyje per praėjusius metus augo beveik dešimtadaliu, o sandorių sudaryta 15 proc. daugiau nei 2021 m.
Visas per lietuviškas įstaigas investuojančių neprofesionaliųjų investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 53,8 tūkst. Investicinėse sąskaitose esančio turto vertė praėjusių metų pabaigoje sudarė daugiau kaip 2 mlrd. eurų, akcijos tame protfelyje sudarė beveik 60 proc.
Finansų įstaigų didinamos indėlių palūkanos didina ir šio klasikinio taupymo būdo žinomumą.
Anot Jolitos Česonienės, JCKU „Kreda“ administracijos vadovės, 2023 m. I ketvirtyje terminuotų indėlių augimas „Kredos“ grupėje siekė 5,5 proc.
„Dažniausi išlieka 7–12 mėn. trukmės indėliai – jie sudaro 63 proc.
Taip pat svarbūs ir 2 metų trukmės indėliai, sudarantys 26 proc. Fiksuojama, kad grupės bendras indėlių portfelis 2022 m. išaugo 12 proc. – iki 227,8 mln. eurų“, – nurodo ji.
Pasak J. Česonienės, finansų įstaigose pinigai ne tik saugiai laikomi, tačiau ir „įdarbinami“ – net ir trumpam padėti pinigai duoda naudos.
varbu nepamiršti, kad unijos teikia klientams tokias pačias garantijas kaip ir bankai:
tiek vieni, tiek kiti yra Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai.
Juose laikomi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Tad finansų įstaigos bankroto ar nemokumo atveju indėlininkams būtų išmokamos draudimo išmokos.
Žmonės – ne robotai
Gyventojai jaučia, kada artinasi pokyčiai.
„Žmonių nuotaika – labai geras barometras.
Jų elgesys pradeda keistis dar nesant reikšmingų ekonominių pokyčių.
Tik po kurio laiko ekonomistai, vertindami tam tikrą laiką, pavyzdžiui, prieš pasaulinę finansų krizę, pateikia įžvalgas, jog vos prasidėjus nuosmukio užuomazgoms, žmonės jau pradėjo taupyti.
Nuo rudens ir pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai, bent jau tie, kurie uždirba vidutines pajamas, ir bent kiek finansiškai raštingi, elgiasi labiau apgalvotai, ruošiasi pirkiniams, atidžiau stebi savo biudžetą, peržiūri išlaidas, santaupas.
Manau, kad tam tikri sukrėtimai ekonomikoje dažnai būna į gerą, jie paskatina žmones protingiau planuoti biudžetą, atsisakyti nebūtinų pirkinių ir rinktis tvaresnius vartojimo sprendimus“, – komentuoja Daiva Strielkūnienė, Ekonomikos ir verslumo mokytojų asociacijos prezidentė.
Pasak D. Strielkūnienės, ilgalaikis taupymas, planavimas ir tvaresnis pirkimas – rezultatas, kurio tikimasi iš gyventojų, kylant susirūpinimui dėl savo finansinės ateities.
Vis dėlto šitaip elgiasi ne visi:
„Žmonės nėra robotai, kiekvienas pasižymi savo asmeninėmis savybėmis, charakteriu, kas ypač išryškėja susidūrus su pavojais, iššūkiais:
vieni bėga, skuba veikti, o kiti sustingsta ir nereaguoja, gyvena lyg nieko nebūtų nutikę bei tikisi, kad sunkus laikas tiesiog praeis.
Svarbiausias patarimas – nepulti į kraštutinumus, gerai pasverti norus ir galimybes bei elgtis kaip įmanoma protingiau.“
Jaučiant netikrumą dėl ateities, logiškiausia, anot žinovės, atsidėti pinigų taupymui, peržiūrėti pajamas, išlaidas, apriboti perteklinį vartojimą, atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, nepamiršti apmokėti sąskaitų, neprisiimti naujų finansinių įsipareigojimų.
„Šiuo metu, nors ir kalbama apie recesiją, tačiau padėtis nėra dramatiška, svarbu tiesiog atsakingai planuoti savo finansus“, – pastebi D. Strielkūnienė.
Vietoje loterijų ragina taupyti
Vienas kritinis atvejis dažnai meta šešėlį ant viso sektoriaus.
„Dažnai žmonės turi daug jausmų ir mažai proto.
Jausmingas reagavimas į pavienes žinias apie užsienio banko bankrotą arba įvykius kurioje nors kredito unijoje rodo finansinio raštingumo stoką.
Finansinis raštingumas susideda iš trijų dalykų – žinių, elgesio ir požiūrio.
Jei bazinių žinių nėra, mes tikime gandais, ne faktais.
Jeigu kaimynė investavo ir jai nepasisekė, tai jau galvojame, kad nepasiseks visiems, jei pasitaikė sukčiavimo atvejis – tai visur apgaus, jei įmonė bankrutavo – tai patikimo nieko nėra.
Pažiūrėkite, kiek perkančių loterijos bilietus, nors šansas laimėti itin mažas.
Tvirtesni finansinio raštingumo pagrindai galėtų pasufleruoti kitokių sprendimų:
pavyzdžiui, tuos 50 eurų, kas mėnesį išleidžiamus loterijoms, galima pervesti į investicinį fondą ir pamažu formuoti santaupas“, – pataria D. Strielkūnienė.
Anot LBA, kalbant apie tikrą padėtį, Lietuvoje veikiantys bankai yra mokūs ir turi pakankamai atsargų.
Šiais klausimais sektorių prižiūri LB, kuris yra nustatęs, kiek vienokios ar kitos kategorijos atsargų privalo turėti kredito įstaigos.
„Mūsų šalies bankų sistema veikia stabiliai ir veiksmingai, yra likvidi bei kapitalizuota ir tuo išsiskiria iš kitų Europos valstybių.
LB duomenys rodo, kad šalyje veikiančių bankų kapitalo pakankamumo rodiklis pernai siekė 19,1 proc., padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 390 proc.
Paprasčiau tariant, tai – sektoriaus saugos pagalvė, padedanti užtikrinti, kad kredito įstaigos turi pakankamai pinigų grąžinti savo skolas ir apsaugoti savo klientų pinigus“, – pabrėžia dr. E. Čipkutė.
Dauguma pasitiki savo finansų įstaiga
Viena esminių finansų sektoriaus sklandžios veiklos sąlygų – gyventojų pasitikėjimas.
Šis taip pat yra aukštas:
periodiškai LBA atliekama gyventojų apklausa pernai spalį parodė, kad savo banku pasitiki 87 proc. apklaustųjų.
Rodiklis jau daugelį metų išlieka stabilus.
Gyventojai, kurie laiko lėšas unijose, taip pat gali jaustis saugūs, nes, kaip ir visų finansinių institucijų, kredito unijų veikla yra reglamentuota įstatymais, veiklą prižiūri centrinės unijos, LB bei Europos centrinis bankas.
Viena iš svarbiausių JCKU veiklų – prižiūrėti ir valdyti pavojus, susijusias su kapitalo likvidumu, operaciniais pavojais.
„Taip pat „Kreda“ grupės viduje turime kontrolės priemones.
Nuosekliai įgyvendiname Europos bankininkystės institucijos ir Lietuvos banko nustatytus reikalavimus bei geriausią praktiką klientų duomenų ir jų lėšų apsaugai.
Apsaugą užtikrina tiek organizacinės, tiek techninės bei programinės priemonės, išdėstytos 3 gynybos linijų pagrindais.
Ugdome ir puoselėjame saugumo kontrolės kultūrą grupės viduje ir, svarbiausia, esame atsakingi už savo veiksmus“, – patvirtina J. Česonienė.
2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje baigus kredito unijų reformą, šalyje susiformavo centrinių kredito unijų grupės.
Įsigaliojus reformai, kiekviena kredito unija turėjo priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų ir taip jungtis į vieningas mokumo užtikrinimo sistemas.
Centrinės kredito unijos gavo aiškias ir veiksmingas teises bei pareigas prižiūrėti savo narių veiklą.
Sektoriaus reforma siekta, kad centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos būtų finansiškai atsakingos viena už kitą ir būtų suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta šioms finansų įstaigoms apsisaugoti nuo bankrotų.
Atgal
