AKTUALIJOS
2023.05.05. Neįtikėtiną turbulenciją patyrė energetika
Vidmantas Janulevičius
Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Pagrindinė šios savaitės naujiena – Lietuvos BVP susitraukimas, kuris nė iš tolo neatitinka optimistinių Lietuvos banko prognozių. Pirmojo ketvirčio rezultatai, kuriuos paskelbė Valstybės duomenų agentūra, siekė 15,8 milijardų ir šis rodiklis sudarė – 3 proc. Toks ketvirtinis bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis yra trečias didžiausias per 20 metų. Skaičiai nedžiuginantys, bet, kaip mėgo sakyti garsi Lietuvos politikė, nereikia krūpčioti, geriau įsivertinti, ko turime skubiai imtis ir kokių klaidų reikėtų nedaryti.
Prisipažinsiu, kritimo mastas nustebino, bet krito ne tik šalies pramonė: iš tų 3 procentinių punktų BVP mažėjimo pramonė sudaro kiek daugiau nei trečdalį, likusi dalis – mažmeninė prekyba, nekilnojamas turtas, logistika.
Viena iš pagrindinių kritimo priežasčių – neįtikėtiną turbulenciją patyrusi energetika. Mūsų chemijos pramonė, kuri sudaro labai nemenką dalį eksporto, stojo: apie metus visu pajėgumu nedirbo bent kelios didelės gamyklos. Žaliavų ir elektros kainos buvo radikaliai padidėjusios, o žaliavų tiekimas iš rytų (taip pat ir Ukrainos) strigęs – tai neleido mūsų pramonės įmonėms prognozuoti į priekį daugiau užsakymų, ir ta nežinomybė labai ryškiai atsispindėjo ir šių metų pirmą ketvirtį. Trumpėjo užsakymų laikotarpis, nes vietoje anksčiau buvusių 6-8 mėnesių dabar jis yra rekordiškai trumpas – 2 mėnesiai. Turime pripažinti, kad kai kuriais atvejais nesame labai konkurencingi ir tas spragas dabar reikia skubiai taisyti.
Be kita ko, kaimyninės šalys recesiją pajuto gerokai anksčiau už mus. Traukėsi eksporto rinkos, sumenko vartojimas. Dar vienas drastiškas palūkanų kilimas negali neatsiliepti pramonei bei vartotojų lūkesčiams. Ir, aišku, pramonei labai svarbu turėti prieigą prie kapitalo. Žiūrint į ateitį, dabar pats laikas daryti reformas, investuoti į naujus įrengimus, našesnius, kad su mažesniu skaičiumi darbuotojų arba su tuo pačiu skaičiumi galėtume pagaminti gerokai daugiau ir tada jau būtų keliami atlyginimai. Tai yra mūsų siekis.
Labai svarbu, kad investicinės paskatos, kurios ateina dabar iš Vyriausybės mokesčių politikos, būtų orientuotos svarbiausiam tikslui – kad verslai investuotų savo šalyse į naujas gamyklas, įrengimus, kad neišsivažinėtų kapitalas kitur, kur galbūt dabar uždarbiai atrodo geresni. Turime susitvarkyti teisinę bazę ir labai svarbu, kad šiuo metu planuojami momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo atskaitymai įsigaliotų kuo greičiau arba būtų grįžta prie reinvestuojamo pelno nulinio tarifo idėjos. Kaimyninėms valstybėms taikant tokį tarifą, konkuruoti dėl investicijų darosi vis sudėtingiau.
Atgal
