AKTUALIJOS
2023.03.31.Valdininkai ir politikai privalo pirkti tam tikrą pieno krepšelį
Tomas Čyvas
Valdininkai ir politikai privalo būti tiesiog griežtai verčiami pirkti pieno lietuviško produktų krepšelį ir atsiskaityti. Kitaip būtų baudžiami. Būtų smetoniškai išbandyta praktika.
Šiandien, kai Europą puola, be jokios ironijos, Kremliaus tikrasis neonacis Putinas su savo iškrypusia gauja, reikia žiūrėti, kaip su tokiomis apystovomis tvarkėsi net ir Antano Smetonos režimas. Jam dabar planuojami paminklai, tad nieko blogo nepasakysiu.
.jpg)
Lietuvos pieno gamintojų mitingas prie Seimo. Žygimanto Gedvilos nuotr.
Lietuvos pieno gamintojų sektorius, kurio bankrotas reikš bandų skerdimą ir Kauno zoologijos sodo atgimimą, nes ten kaimo vaikai tematys karves), elgiasi kvailai. Reikia naudotis šimtamete bemaž patirtimi.
Labai bloga tarptautinė padėtis
Nuo istorijos. Lietuvos ūkininkams tapo labai blogai, kuomet dar 1929-aisias Vakarų pasaulį ištiko didžioji depresija ir užsidarė mokios Skandinavijos bei Jungtinės Karalystės rinkos žemės ūkio produkcijai. Čia būtų pusė bėdos, bet tuomet, pirmieji (dar iki Antrojo Pasaulinio karo) lietuviai ėmė teisti nacius.
Kai Klaipėdoje vyko garsi dviejų vietos vokiečių nacių-teroristų 1934–35 Klaipėdos krašto, to niekas dar nedarė niekur Europoje. Už antivalstybinę veiklą ir rengiamą maištą, siekiant ginklu atplėšti Klaipėdos kr. nuo Lietuvos valstybės ir jį prijungti prie nacių Vokietijos, buvo teisiami T. Sasso 1933 06 ir E. Neumanno 1933 07 įkurtų partijų Krikščionių socialistų darbininkų sąjungos ir Socialistinės tautos sąjungos vadovai labiau pagarsėję smogikai ir t.t.
Adolfas Hitleris – gerokai panašus į Vladimirą Putiną bemaž viskuo – užstaugė iš pasiutimo. Lietuvos eksportui ir reeksportui užkirto kelius. Vova su Adžiu elgėsi panašiai. Kremliaus pašlemėkas irgi turėjo gilią patirtį. Tai jam vynai iš Sakartvelo nuodingu, tai iš Moldovos, tai lietuviška varškė. O dabar – link žąsų.
Gera patirtis
Kitados Romą, o paskui ir Lietuvą išgelbėjo žąsys (čia jau greičiau kalambūras), dabar gali karvės. Pakanka tik to, kad valdžia, nuolat ėdanti privatų sektorių ir ieškanti neva paslėptų ūkininkų karvių tešmenyse neapskaitytų milijardų, parodytų solidarumo pavyzdį. Smetoniškai taip išgelbėtų karves ir ūkininkus savimi. Ne šeštadienio talkomis ir seminarais, o paprastai.
Dar “kubilinės” krizės laikais esu, kartu su kolega Justinu Argustu, iliustruotai aprašęs apystovas. Nuorodą įdedu, https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/krizis-a-smetonos-lietuvoje-tada-lietuva-gelbejo-zasys-n304298.
Esmė: kritiška tarptautinė situacija, paskatino Antano Smetonos režimą, kurio niekada negarbinau, rasti išeičių. Viena jų buvo įdomi, paprasta ir įsiminė tautosakoje.
Valdininkai ir viešojo sektoriaus (kas yra taps) ypatos turėjo nusipirkti iš savo atlyginimo žąsį, o pirkimo patvirtinimą turėjo tvirtinti Žemės ūkio rūmai. Na, jie tada buvo kiek svarbesni už Žemės ūkio ministeriją, o jau ypač dabartinę, kuri yra antikarvinė, antikiaulinė, provarlinė ir prošabakštyninė.
Kaip būtų gražu
Aš už tai, kad, užuot laukę Europos Sąjungos paramų, mano Tėvynės ministrai, jų pavaldiniai, valstybės įmonių vadovai, merai ir jų draugai, o taip pat ir visi parazitai iš valstybės bent minimaliai kofinansuojamų organizacijų prisidėtų.
Priklausomai nuo užimamų pareigų, algų koeficiento, parazitavo stažo ar dar ten kažko – raskime formulę. Kiekvienai kategorijai po supirkimo krepšelį. Mes juk mėgstame krepšelius? Moksleivių, darželinukų, studentų, bedarbių ir dar ten kažkieno. Tai ir formuojame.
Ministrai turi tiesiogiai iš pieno gamintojų nusipirkti (iš savo valdiškai skurdžių algų) tam tikrą kiekį pieno, varškės, sūrio, jogurto. Įvairumo dėlei – ne pigiausio, o to, kuris prabangus, egzotiškas produktas. Na ir, žinoma, reikia tam tikro atskiro talono, kas alergiškas laktozei. Galėtų pirkti lietuviškų ožkų atitikmenis.
Idant Europa nelabai taikytų sankcijas, reiktų leisti visų sektorių reguliatoriams ir prižiūrėtojams, iš savo asmeninių santaupų įsigyti ir importinio jogurto, apkraunant jį akcizu. Dalį superkamų pieno produktų būtų galima (ypač jei tau nereikia) padalinti labdarai. Idant viskas būtų absoliučiai teisinga ir logiška – nesuvalgytais sūreliais ir neišgertu kefyru būtų galima atidėlioti II-os, III-ios, IV-os pensijų fondams. Vietoje finansinių atidėjimų oriai senatvei, jos mitybai. Specialiose Lietuvos banko ir Žemės ūkio ministerijos sertifikuotose laikyklose. Jei sulauksi, tai paragausi. Gal net tavo sukauptos dvi pieno bačkos virs 15 cisternų.
Už tokią valdžios su savarankiškai dirbančiais ūkininkais ar staliais programą esu pilnai. Pradedam nuo pieno, paskui galima ir prie karvių. Kaip dailiai atrodytų dabartinė premjerė, kartu žemės ūkio ministru, besivarančios namučio tegul ir po vieną karvutę. Botagėliai pliaukši, šypsenos veideliuose optimistinės ir dar mėšliukus karvutės susirenka maišiukuosna. Žaliasis kursas ir tavo amžinai atidėliojamos pakopos juk yra šventenybė.
p.s. Valdžia nuolat apeliuojanti į laikinus sunkumus bei solidarumą, amžinai aiškinanti viską sunkia laikinai padėtimi, turi galimybę nutildyti opoziciją savo pačios asmenine kančia.
kaunieciams.lt
Atgal
