AKTUALIJOS
2023.03.30. ES institucijų hibridinių grėsmių valdymas Rusijos informacinio karo kontekste
Liudas Mažylis
Europos parlamento narys
Rusija jau ne vienus metus vykdo informacinį karą prieš Europą. Visgi Kremliaus bandymai manipuliuoti informacija tapo dar įžūlesni po 2022 m. invazijos į Ukrainą. Šiuo metu padidėję migracijos srautai iš Rusijos ir naujos propagandos kampanijos, nukreiptos prieš Europą, verčia vis labiau susimąstyti apie potencialias saugumo grėsmes. ES institucijos irgi ne vienus metus situaciją stebėjo ir rengė atsaką prieš Rusijos hibridinius pavojus. Kremliui pradėjus taikyti naujus instrumentus informacinėse kovose – sufabrikuotus vaizdus, vaizdo įrašus bei interneto svetaines – svarbu yra įvertinti ES institucijų pajėgumus kovoje prieš Rusijos priešiškas tarnybas.
Liudas Mažylis
Europos Parlamentas nuolatos sistemingai darbotvarkėje kelia klausimus dėl dezinformacijos, trečiųjų valstybių kišimosi į demokratinius procesus. Dar 2019 m. spalio 10 d buvo priimta rezoliucija dėl užsienio valstybių kišimosi į nacionalinius ir Europos demokratinius procesus, kurioje Rusija jau išskirtinai buvo paminėta kaip piktybiškai tai daranti šalis. Ir aš pats įsijungiau į šių problemų svarstymą jau nuo kadencijos pradžios. Dezinformacijos ir trečiųjų valstybių poveikio demokratinėms šalims tema tikrai niekur nedings, ją bandau kelti į viešumą. 2022 m. kovo 9 d., tik prasidėjus karui Ukrainoje, per debatus išreiškiau tinkamo reglamentavimo poreikį kovai su dezinformacija. Taip pat akcentavau poreikį dėl didesnės interneto platformų atsakomybės, įskaitant ir socialinius tinklus, veikiančius Europos Sąjungos (ES) šalyse. Su kolegomis per praeitus metus teko kreiptis ir į Europos Komisiją dėl ES nacionaliniuose televizijos kanaluose transliuojamos Rusijos propagandos. Per 2022 m. spalio 5 d. vykusius debatus dekonstravau Rusijos hibridinius veikimo būdus, dažniausiai kartojamas klišes, ypač karo prieš Ukrainą kontekste. Šią politinę liniją tęsiau publikacijose, jose analizuodamas Rusijos veikimo būdus bei aptardamas efektyvios kontrapropagandos bruožus. Dėl demokratijos gynimo nuo užsienio šalių kišimosi balsuota ir 2022 m. gruodžio 14 d. Debatuose teigiau, kad veikiantys žiniasklaidos kanalai, kurie vis dar teisina Rusijos veiksmus, irgi prisideda prie karo kurstymo, tuo labiau, kad tai yra paprasčiausias teroristinės valstybės gynimas.
O kalbant apie kitų ES institucijų kovą su dezinformacija, dar 2015 m. ES įsteigė „Stratcom“ padalinį, skirtą Rusijos dezinformacijos atakoms atremti. Koordinuojama Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) „Stratcom“ per šiuos visus metus kaupė konkrečius įrodymus dėl Rusijos bandymų manipuliuoti informacija. 2023 m. vasario mėnesį pasirodė pirmoji „Stratcom“ ataskaita, skirta įvertinti pagrindines grėsmes ir dažniausiai kartojamus Kremliaus naratyvus. EIVT konferencijoje dėl manipuliavimo užsienio informacija ir kišimosi į demokratinius procesus ES Vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Josepas Borrellis įvardijo, jog per visą laiką buvo užfiksuota daugiau nei 15 tūkst. atvejų su svariais įrodymais apie koordinuotas Rusijos dezinformacijos atakas. Ataskaita labai konkrečiai atskleidžia pagrindinius Kremliaus talkininkų informacinius tinklus ir priemones, naudojamas melagienoms skleisti. Akivaizdu, kad silpnėjant Rusijos diplomatiniams pajėgumams Europoje, tai yra mažėjant jų diplomatų skaičiui, žvalgybos agentūrų šnipams tampa sunkiau veikti ir net patekti į ES. Pavyzdžiui, remiantis Švedijos atveju, 2022 m. jų saugumo tarnyba atskleidė, kad šalyje kas trečias Rusijos diplomatinis atstovas yra siejamas su Rusijos žvalgybos agentūromis. Kitaip tariant, kas trečias – šnipas. Juk ne kartą Rusijos tariami diplomatai buvo paskelbti „persona non grata“ Europos valstybėse dėl šnipinėjimo ir net teroro aktų. O 2022 m. pavasarį net 400 diplomatų buvo išsiųsti iš ES šalių! Tikėtina, kad šis skaičius šiuo metu jau kur kas didesnis. Todėl, viena vertus, mažėjant Rusijos „diplomatų“ skaičiui ES, melagingos informacijos sklaida tampa pagrindiniu Rusijos įrankiu daryti bent kokią įtaką Europai. O remiantis 2023 m. pasirodžiusiu Valstybės saugumo departamento (VSD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos vis dar išlieka didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šios priešiškos jėgos veikia iš savo teritorijos. Priešiškų žvalgybų taikiniuose atsidūrė Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, demokratinės opozicijos atstovai. Jie – prioritetinis žvalgybų tarnybų taikinys. VSD ataskaitoje teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos netradiciniais būdais gali siekti infiltruoti agentus į opozicines organizacijas. Tokiu būdu bandoma ne tik rinkti informaciją, bet ir diskredituoti opozicines organizacijas. O ES ne kartą išreiškė absoliučią finansinę ir techninę paramą opozicinėms grupėms iš Rusijos ir Baltarusijos. Vis tik, remiantis „Stratcom“ ataskaita dėl manipuliavimo užsienio informacija ir kišimosi grėsmių (angl. Foreign Information Manipulation and Interference Threats), Rusija pradėjo naudotis daug agresyvesniais dezinformacijos metodais. Tai reiškia, kad Rusija kuria netikras nuotraukas, vaizdo įrašus ir net tariamus žiniasklaidos reportažus, straipsnius, o šia melaginga informacija būtent per savo „Facebook“ ir „Twitter“ paskyras dalijasi Rusijos diplomatinės atstovybės. Vienas iš dažniausiai ten transliuojamų Kremliaus naratyvų – neva dėl ES sankcijų kilo pasaulinė maisto krizė, kuri taip pat išplito į Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis. Akivaizdu, šis naratyvas nėra skirtas Europos auditorijoms. ES gan efektyviai karo pradžioje sugebėjo uždrausti populiariausius Rusijos propagandos šaltinius: RT, „Sputnik“ ir kitus pagrindinius Kremliaus informacinius įrankius Europoje. Kita vertus, propaganda, siejama su sankcijų ekonominėmis pasekmėmis, yra labiau orientuota į Afrikos, Azijos bei Pietų Amerikos šalis. Pavyzdžiui, pasirodžius informacijai, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė Putino arešto orderį, pasirodė įvairiomis kalbomis koordinuoti propagandiniai straipsniai. Dauguma jų antraštėse teigė, esą TBT „griauna savo patikimumo įspūdį“ ir kelia „naujų iššūkių“ taikos su Ukraina galimybėms. Juk vienas iš pagrindinių Rusijos naratyvų dar nuo karo pradžios yra, esą Vakarai „kalti“ dėl karo Ukrainoje (tai yra, kad Rusija buvusi išprovokuota). Nors Europoje toks naratyvas neturi jokio pagreičio, tačiau jo transliavimas yra nukreiptas prieš ES ir Vakarų santykius su trečiosiomis šalimis. Akivaizdu, kad ES siekia glaudesnio bendradarbiavimo su Afrikos ir Pietų Amerikos valstybėmis. Tačiau tuose kontinentuose Rusija savo įtaką turi dar nuo Sovietų Sąjungos laikų, todėl skleidžiama propaganda prieš Vakarus ten gan gerai įsitvirtinusi. Kaip atsaką į Rusijos dezinformaciją, vieną iš pagrindinių veikimo krypčių ES pasirinko žiniasklaidos priemonių sklaidą įvairiomis kalbomis. Kita „Stratcom“ ataskaitoje, mano manymu, svarbi ES valstybėms pristatyta priemonė – „Informacijos mainų ir analizės centras“ (angl. Information Sharing and Analysis Center). Šis centras užims svarbų vaidmenį stebint, kaip užsienio subjektai manipuliuoja informacija. Tačiau svarbiausia, veiksmai bus koordinuojami su ES valstybėmis narėmis. Tokio centro egzistavimas leis operatyviai dalytis svarbia informacija su nevyriausybinėmis organizacijomis, ES šalimis ir ES veikiančiomis kibernetinio saugumo agentūromis. Verta paminėti, kad Europos Parlamento iniciatyva kartu su EIVP sukurtos priemonės skirtos manipuliavimui informacija nustatyti ir atskleisti. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą Europos Parlamentas skubiai, dar 2022 m. kovo mėn., įsteigė naują Specialųjį komitetą užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją, ir Europos Parlamento sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitomybės stiprinimo klausimams (INGE2), kurio tikslas – identifikuoti grėsmes ir ES teisės aktų spragas. Dabar šis komitetas įgijo jau platesnius įgaliojimus, todėl tikėtina, kad kovos prieš korupciją srityse atsiras daugiau efektyvių priemonių, kaip bausti ir sugauti ES piliečius, tarnaujančius užsienio subjektams. Vis dėlto, kalbant apie informacinį atsparumą melagingiems naratyvams, reikia prisiminti, jog propaganda ir bendrai konspiracijos teorijos yra viena iš seniausių neapykantos formų. Todėl, analizuojant propagandos turinį, reikia nepamiršti, kad esminis tikslas yra sistemingas jos stabdymas. Žinoma, ne kartą esu minėjęs, kad sąmoningumo didinimas, visuomenės švietimas, parama ekspertams bei organizacijoms, dirbančioms propagandos ir dezinformacijos klausimais, – būtini veiksmai, galintys atnešti pokyčių.
