AKTUALIJOS
2023.03.18. Ukrainos lietuvių akimis...
Koresp. Romas A. Vorevičius
Straipsnio viešnia - Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova, Vilniuje baigusi radioelektronikos institutą; jau 42 metus gyvenanti Kyjive, ištekėjusi už ukrainiečio Olego. Vėliau 7 m. dirbo Lietuvos Respublikos ambasadoje Kyjive. Veikli moteris mielai sutiko pasidalinti pamąstymais su laikraščio ,,Lietuvos aidas“ skaitytojais apie lietuvių bendruomenės Ukrainoje ištakas bei perteikti Rusijos pradėto karo išgyvenimus realiuoju laiku.
Ukrainos LB pirmininkė Dalia Makarova
Pirmoji lietuvių draugija Ukrainoje, Kyjive, įkurta 1990 m., kai Lietuva paskelbė atkurianti savo Neprikausomybę. Šiomis dienomis ir sukanka 33 – eji metai. Net Kyjive, sostinėje, buvo gan sunku suburti lietuvius, nes miestas labai didelis, čia gyveno apie 3,5 mln. gyventojų. Dmitro Čeredničenko dėka vyko pirmieji Kyjivo lietuvaičių susirinkimai, surengti Kyjivo rašytojų sąjungos rūmuose. D. Čeredničenko – rašytojas - vertėjas, vienas Kyjivo draugijos įkūrėjų, Lietuvoje apdovanotas III laipsnio Gedimino ordinu, vėliau - Riterio kryžiumi ,,Už nuopelnus Lietuvai“. 1992 m. įvyko pirmasis Ukrainos lietuvių susitikimas Kyjive, kuriame dalyvavo atstovai iš Lvivo, Vinicos, Zaporižios, Bila Cerkva ir buvo nutarta įsteigti Ukrainos lietuvių bendruomenę, kuri tik 2004 m. juridiškai įregistruota Ukrainos registre! Bendruomenė įsitraukė į Kyjivo Maironio lietuvių kultūros draugijos veiklą, jos pirmininke buvau 2001-2008 m., o nuo 2012m. esu Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė. Prieš tai pirmininkavo Violeta Jančiuk, Džiulija Fedirkienė. Veiklos netrūksta. Kyjive 28 m. gyvuoja choras ,,Viltis“, nuo 1994 m. dalyvaujantis Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse. Nuo 2012m. savo veiklą pradėjo folklorinis ansamblis ,,Sesulės“. Šio ansamblio koncertinė veikla neapsiriboja tik Kyjivu: koncertuota Odesoje, Dnipre, Chersone, Vinicoje, Radomyšlyje, svetur - Moldovoje, o Turkijoje - net tris kartus. Vaikų ansamblis ,,Gintarėliai“ bando atgaivinti savo veiklą Lvive. Kamenskoje veikia ansamblis ,,Giesmė“ ir vaikų šokių ansamblis ,,Saulėgrąža“. Deja, meninių suaugusių kolektyvų Lvive, Vinicoje, Dnipre ir Zaporižioje nebeliko - žmonės sensta, dalis išvyksta gyventi į Lietuvą ar į užsienio šalis pas vaikus...
2023 m. Kovo 11-osios minėjimo dalyviai Lietuvos – Ukrainos draugystės skvere Kyjive, tarp kurių: Dalia Makarova, Lietuvos ambasados ministras patarėjas Giedrius Granickas, gynybos atašė pav. Haroldas Čižauskas, patarėjai Arvydas Miknevičius, Marijus Dunda, Robertas Šapronas, komercijos atašė Rimantas Šėgžda
Nuo 1998m. vyksta Ukrainos lietuvių dainų ir šokių festivaliai, kurie kaskart rengiami vis kitoje vietoje, sukviečia Ukrainos lietuvius, asmenis, neabejingus lietuvių kultūrai. Dėl lėšų trūkumo paskutinis festivalis vyko 2015m. Zaporižioje ir buvo skirtas minėtos srities lietuvių draugijos 20– mečiui. Saviveiklos kolektyvai dalyvauja įvairiose miestų šventėse, turininguose festivaliuose, ukrainiečiams atskleisdami lietuvių liaudies dainų ir šokių savitumą. Ruošiamos parodos miestuose, vyksta konferencijos įvairiomis temomis.
Regionuose draugijos nedidelės, o iš veikusių 6 sekmadieninių mokyklų beveikia tik Lvive...
Karas... Lietuvių bendruomenės veiklą paveikė ne tik karas, bet ir dveji Covid -19 pandemijos metai, kai veikla buvo visiškai sustojusi. Nors pagal galimybes stengėmės kai ką organizuoti atvirose erdvėse - Vasario 16 – ąją, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, rinkomės Kyjive, Lietuvos – Ukrainos draugystės skvere, esančiame prie Sofijos soboro. Kovo 11 – ąją šventėme ant Pilies kalno. Bendruomenės pirmininkų suvažiavimas 2021 m. vyko virtualiai. Prasidėjus karui Kyjive likę bendruomenės nariai stengiasi susirinkti pagal galimybes: 2022 m. Liepos 6 – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną iškilmingai giedojome Lietuvos himną. Nepriklausomybės atkūrimo 105 – ąsias metines minėjome prie Maironiui skirtos ant Taraso Ševčenkos universiteto sienos pritvirtintos lentos. Tikime, kad vėl visi susirinksime - po karo, kai su ukrainiečių tauta, lietuviais, Europa ir JAV švęsime pergalę...
Prasidėjęs karas lietuvius, ukrainiečius išblaškė ne tik po vakarų Ukrainą. Dalis išvyko į Lietuvą, Lenkiją, Belgiją, net JAV. Išvyko maždaug pusė mūsų bendruomenės narių. Bene visi lietuviai, grįžę į Lietuvą, sėkmingai įsidarbino, daugelis mokymuose sėkmingai gilina lietuvių kalbos žinias. Likę bendruomenės nariai užsiima įvairia veikla - kas pina maskuotės tinklus, kas talkina humanitarinėje srityje. Žinoma, kad kai kurie draugijos nariai yra karo laukuose...
Klausiate, ar pavyksta ukrainiečiams apsisaugoti nuo Rusijos skelbiamos dezinformacijos, medijų; kokia dezinformacija ir informacija itin neramina? Visa,,rašos“ (red. - Rusijos) medija Ukrainos teritorijoje buvo išjungta dar 2014 m., kai tik buvo okupuotas Krymas ir prasidėjo karas Donbase. O ,,botų“ (red. - speciali kompiuterinė programa, automatiškai pateikianti įvairią informaciją, kt.) esti ir viešuosiuose tinkluose. Bet tai, ką iškreiptai rašo jie, būna tiesiog labai juokinga skaityti, nes mes žinome realią situaciją.
Ukrainiečiai mano, kad šiame beprasmiame kare bus sunku apsiginti be puolamosios ginkluotės. Lengviau nebus, nei vaduojant Charkivo ar Chersono sritis. Okupuotose teritorijose netrūksta ,,rašistų“, paveiktų fašistinės kruvinos propagandos.
Sunku susitaikyti su paprastų žmonių, ypač vaikų, mirtimis. Skausminga kiekvieno kario netektis. Priprasti prie bombardavimų neįmanoma. Auga karo vaikų karta – vaikai, tapo našlaičiais, neįgaliais. Karas suluošino ir pažeidė jų psichiką. Kinta žmogaus požiūris į gyvenimą, egzistencines vertybes. Mes visi vartojame terminą ,,iki“ ir ,,po karo“. Sudėtinga kur nors išvykti, nes kelionės (...) dabar trunka ne trumpiau paros. Prie sirenų, elektros stygiaus galima... priprasti, prisitaikyti...
Ukrainiečiai tiki realia naryste Europos Sąjungoje. Jie, kaip ir mes, lietuviai, esame labai dėkingi Lietuvai už visą pagalbą: karinę techniką, humanitarines siuntas, pabėgėlių prieglobstį Lietuvoje, ir, aišku, moralinį palaikymą, stojimo į ES protegavimą. O kaip žodžiais padėkoti už ,,Bairaktar“ pirkimą, itin sėkmingą projektą ,,Radarom“... Lietuvos pavyzdžiai aktyvesnei veiklai įkvepia ir kitas šalis.
Mus palaiko ir Pasaulio lietuvių bendruomenė: atsiuntė išorinio įkrovimo baterijų ir ilgo įkrovimo lempų - tai labai aktualu pietų Ukrainoje. Tikime, ir, stengdamiesi išlikti, kovodami laukiame Taikos stebuklo. Vieno ir vienišo Putlerio ambicijos nugalėti negali. ,,Slava Ukraine!”
Visų valstybės laikraščio "Lietuvos aidas" kūrėjų vardu - Daliai Makarovai nuoširdžiausi sveikinimai gimtadienio proga.
Atgal
