VISUOMENĖ
2025.01.23.VIETOVARDŽIŲ NAIKINIMO KLASTA
Kęstutis Trečiakauskas
Publicistas
Posakis, kad kaip pavadinsi, nepagadinsi, deja, yra visiškai melagingas. Veikiau tai gudriai neva tautosakos teiginys skelbiamas siekis apmulkinti visuomenę siekiant toli gražu ne kilnių tikslų. Prieš keliasdešimt metų Maskvoje vykusiuose kursuose vienas žydų tautybės profesorius, gvildendamas šią temą, pateikė pritrenkiančią išvadą: jei žmogų tūkstantį kartų pavadinsi kiaule, jis pradės kriuksėti. Kai kam atrodo, kad melo fenomeną atrado kažkoks Gebelsas arba marksizmo propagandistai. Profesorius tada dvi akademines valandas dėstė, jog ši psichologijos paradigma ir jos pagrindu sudarinėjami algoritmai buvo žinomi prieš kelis tūkstančius metų. Mūsų laikais jau neberasime srities, kur vienu ar kitu būdų nebūtų naudojamasi šiuo lingvistiniu įrankiu. Į tiesos išviešinimą reaguojama itin agresyviai, liguistai. Paskutinis tokios reakcijos pavyzdys yra maskolių, panaikinusių K.Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje pavadinimą, rėkavimas dėl Jo Ekscelencijos Prezidento G.Nausėdos labai elegantiškos ir teisingos pastabos. Visa okupantų elgsena Karaliaučiaus žemėje buvo ir yra begėdiškas, įžūlus agresorių tikslas sunaikinti Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istoriją, įgyvendinti šimtmečiais siektą tikslą įteisinti šį anklavą kaip „iskonno ruskaja zemlia“, t. y. kaip teisėtą imperijos dalį. Apgailėtini Vakarų „lyderiai“ šią baltų žemę tiesiog padovanojo Stalinui. Kaip ir didžiulę Europos teritoriją. Argi šiandien negirdime iš ten tokių pačių balsų unisonu pritariančių putinizmui? Kaip galime priekaištauti jiems, kai patys be muilo lendame į tam tikrą vietą? Jau Konstitucijos I skirsnio 2 straipsnis, teigiantis, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“ tėra graži deklaracija. Visiškai ignoruojamas ir egzistenciją bei gyvybingumą turintis užtikrinti 14 straipsnis. Kas šiandien Lietuvoje galėtų tvirtai paliudyti, kad „Valstybinė kalba - lietuvių kalba“? Per trisdešimt penkerius metus mes nesugebėjome išsiugdyti Smetoninės Lietuvos laikų savigarbos. Iki šiol vergiškai pataikaujame slaviškam mentalitetui, nuolaidžiaujame jo įžūlumui.
Memorialinis Kristijono Donelaičio muziejus Tolminkiemyje. „vkpk.lt“ nuotr.
Patys ne tik palaikome priešų primestas fobijas, bet ir patys kuriame jas. Kuriame mistinius priešus, o tikrų priešų nematome. „Šnipas“ iš konservatorių stovyklos blogas, o bolševikų „Pergalę“ švenčiantis „draugas“ visiškai reabilituotas. Nelietuviškai rašydamas savo pavardę be jokio vargo gali užimti aukštą postą itin jautriose pareigose. Šimtai, tūkstančiai pavyzdžių atima tikėjimą, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta“. Pakanka tik apsimesti, kad esi patriotas ir galėsi niekieno nesmerkiamas garbinti sovietijos marazmą. O jeigu dar palaikysi nelietuviškų mokyklų būtinybę, ko gero, gausi ir premiją. Šių dienų išminčiai mėgsta smerkti „buvusius“, visiškai ignoruodami tai, kad buvome okupuoti. Bet žvilgterėkime į Justo Paleckio pastabą užrašų knygelėje 1952 metais: „Kova už kalbą - tai kova už tautą. Be kalbos tauta kaip tokia pražūva“. Kai J.Paleckis rašė šiuos žodžius, Stalinas dar buvo gyvas! O po žmogžudžio mirties J.Paleckis sielvartavo dėl tebevykstančio lietuvybės naikinimo: „Neteisinga politika pavadinimų atžvilgiu. Ryškiausias pavyzdys Kęstučio gatvės pavadinimo keitimas Kaune“. J.Paleckiui buvo skaudu ir pikta, kad Kęstučio gatvė bus pavadinta M.Gorkio gatve... Beje, už neaiškius nuopelnus kai kas gauna solidų postą, kur moka atlyginimą „už sėdėjimą“. Pažiūrėsim, kaip pavyks atrasti taip reikalingų pinigėlių biudžetui. Ko gero, pensininkų kišenėse? Ten, kur jų kalnai guli, nesidairysime? O jei kas bent užsimins apie negeroves, tas gaus atgal taip, kad „maža nepasirodys“. Bet grįžkime prie gudraus okupantų pradėto vietovardžių naikinimo. J.Avyžius labai pragmatiškai rašė apie sodybų tuštėjimo metą. Tačiau šis tuštėjimo procesas jau apėmęs visą pasaulį. Bolševikai okupavę Lietuvą pirmiausia atėmė nuosavą žemę ir pavertė ją kolchozais. Kad nemaloniai skambantis žodis kolchozas nerėžtų ausies, draugas Genrikas (ne Henrikas) Zimanas sugalvojo kaip jį sulietuvinti. Taip atsirado kolūkis. Sovietai irgi tapo tarybomis. Daug tokių „kaip pavadinsi, nesugadinsi“ pabiro lyg iš gausybės rago. O kartu su kolchozais prasidėjo ir vietovardžių naikinimo vajus. Pavyzdžiui, žvilgterėję į sovietinę enciklopediją, kad sužinotumėte, kas tas Žeimelis Pakruojo rajone, perskaitysite, jog tai „Komunaro“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Žeimelis tik laikinas pavadinimas. Bus Komunaras! Tais laikais, jei pasiteiraudavai, kur yra koks noras partijos sekretorius, išgirsdavai atsakymą, kad jis išvykęs į „Pergalę“, „Rytų aušrą“ ar „Lenino priesakus“... Vietovardžiai jau nykte nyko. Mus pratino ir jaukino prie okupuoto krašto realijų. Kai mano tėvelis prievartaujant „stoti“ į kolchozą pasipiktino, kad sugalvota (iš tikrųjų partijos nurodyta) kolchozą pavadinti ne vietovardžiu, vos išvengė bolševikų susidorojimo. Vietovardžių keitimas į kolchozų pavadinimus buvo didžiulė okupantų klasta siekiant sovietizuoti Lietuvą. Kai pas tėvelį ateidavo bičiuliai profesoriai iš buvusios Dotnuvos Akademijos, jie skausmingai aptarinėdavo Lietuvą ištikusią nelaimę... O gal jau pamiršome Kapsuką, Sniečkų? Ne, ne odiozines figūras. Subolševikintus vietovardžius! Gaila, bet išnykus kolchozams net pačiame Lietuvos miestų vidury liko jų miniatiūrinių darinių palikimas - tūkstančiai „kolektyvinių sodų“, perkrikštytų į „sodininkų bendrijas“. Šios valstybėlės valstybėje turi net savo „įstatymą“, kuris aršiai gina jas nuo konstitucijų ir bet kokių žmogiškų teisių. Kadangi „bendrijos“ esą turi „savo“ „teritoriją“, tai savivaldybėms ten nėra kas veikti. Yra kolchozo pirmininkas, kurio pareiga visomis priemonėmis susirinkti sau atlyginimą. „Įstatymas“ sukurptas pagal tokius marksizmo kanonus, kad uodas šnipo neįkiš. Pavyzdžiui, ta vargšė Konstitucija memlena, kad „Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“ (35 str.). Patikėjote Konstitucija? Kvaileliai! Iš jokio kolchozo niekada nebuvo galima išstoti! Gudrus SB „įstatymas“ tokį pabėgėlį tiesiog pavadina „kitu asmeniu“, kuris lieka toks pats baudžiauninkas, tik jau be balso teisės. Žmogelis, sumokėjęs visus mokesčius už infrastruktūrą, bet visiškai ja nesinaudojantis, šantažuojamas mokėti atlyginimą „sodo“ valdžiai, išlaikyti tą niekur neregistruotą „bendrą nuosavybę“, kuria naudojasi ne jis, o likę sodo gyventojai, be pirmininko leidimo jis neturi teisės net ir parduoti savo užgyvento turto. Jeigu pasiteirausite Konstitucijos demagogų (atseit jos aiškintojų), kodėl taip negerbiamos žmogaus teisės ir Konstitucija, jūsų kvailą norą išsiaiškinti tiesą perduos į psichiatrų rankas. Teisybės ieškotojus sovietmečiu patupdydavo arba į cypę, arba į „psichuškę“. Tituluoti anų laikų mentaliteto „jurisprudentai“ vykusiai pasinaudojo tų „my uchodim ostavajas“ patirtimi ir sukūrė „Teisės kliniką“. Žodis klinika turi tiktai vieną reikšmę. Tai vieta ligoniams gydyti. Jeigu netikite SB „įstatymu“, jūs ligonis. Psichikos ligonis. Jei neišgydys paaiškinimas, kad įstatymas „leidžia išstoti iš bendrijos’, tai „teismų praktika“ be pardono įvarys infarktą. O kad tamsta demagogiškai lieki įkaitu kaip „kitas asmuo“, tai jau tavo reikalas. Tas SB „įstatymas“ tiek kartų lopytas ir taisytas, kad net pats velnias nusilaužtų koją. Ten knibždėte knibžda daugybė valstybę durninančių landų. Pavogtos valstybės žemės sklypai neapmokestinami žemės mokesčiu, nes tai „bendrojo naudojimo žemė“. Kadangi jokių bendrijos turto objektų nereikia registruoti Registrų centre, nereikalaujama „teritorijos“ suktybių nurodyti ir Kadastro žemėlapyje, galima bet ką šantažuoti mokesčiais nenurodant jokių teikiamų paslaugų, nes iš tiesų jų nėra. Daugelio „sodų“ vienintelė „paslauga“ - atlyginimų ėmimas. „Sodų teritorijos“ jau seniai tapo savivaldybių galvos skausmu. Vengiama integruotis į vieningą miestų ar gyvenviečių infrastruktūrą, nors dėl vandens tiekimo ir nuotekų tinklų stygiaus gresia milžiniškos ES baudos, niekas nedrįsta kišti pagalio į tobulai bolševikų sukonstruotą kolchozų atavizmą. Vos prasižiojama apie netvarką ir valstybės apgaudinėjimą, tuoj pasigirsta staugimas: „Nedemonizuokime sodininkų bendrijų!“ Aišku, kur kas patogiau gąsdinti apkvailintus sodininkus, kad baudžiauninku būti geriau. Nors čia pat, kitoje gatvės pusėje, gyvena normalūs miestiečiai, tik jie kaip „sodininkai“ nemoka atlyginimo kažkokiam kolchozo pirmininkui. 2023m. balandžio 13 d. „Savaitėje“ (Nr.15) labai aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyta: „Sodininkai veržiasi tapti miestiečiais“. Tą norą palaikė Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Kęstutis Masiulis, A.Sysas… Nemaža pastangų sutvarkyti nesusipratimu tapusį kolchozų reliktą įdėjo profesorius V.Pranskietis… Viskas veltui! Mat čia, kolchoziniuose soduose, veikia tas pats vietovardžių naikinimo dėsnis – „Aguona“, „Ridikas“, „Morka“… „Teritorijos“ kolchoziniu principu tvarko ir savo gatves. Paprastai jos turi tik numerius... Tik labai atkaklios ir drąsios bendrijos po truputį nusimetinėja atavistinius bolševizmo pamatus. Tačiau didelė Lietuvos dalis tebevelka sunkų kolchozų jungą. Kažkodėl valdžiagyviai iki šiol neįžvelgė čia jokio pavojaus. Kad šie stalininiai dariniai iki šiolei netapo gyvenvietės dalimi, matyt, veikia tas pats „išėjusių, bet pasilikusių“ interesas. Sumaniai ginant sovietinį atavizmą menkinamas pasitikėjimas valstybe, teisingumu, skaldoma visuomenė į „savus“ ir „kitus asmenis“, blokuojama galimybė turėti patogią ir saugią infrastruktūrą, galimybė nemokėti korupcinių mokesčių už nieką… Ne kartą bandyta padaryti tvarką. Beviltiškai. Kolchozinis paveldas labai gajus ir agresyvus. Kažkas juo puikiai naudojasi. Kai kam visiškai nesvarbu, kad silpninama valstybė ir piliečių pasitikėjimas ja. Kai kam „savi“ kolchozų marškiniai vis dar arčiau kūno... Juk kaimai puikiai gyveno ir gyvena be savo „pirmininko“. Tik kolūkiečiai privalo mokėti dvigubus mokesčius, kuriems iki šiol pritarė ir tarybų… atsiprašau, mūsų valdžia. O ar tikrai ji jau mūsų? Į šį klausimą, kiek teko girdėti, bandys atsakyti Aplinkos ministerija… Buvusi ministerijos valdžia bandė. Bandė. Bet niekas nepajudėjo iš vietos, nes staugimas už bolševizmo atliekas kur kas garsesnis... O gal tiesiog bijoma – ką pasakys raudonasis putinas? Jo klanas juk nesirengia grąžinti senų autentiškų Mažosios Lietuvos vietovardžių... Tai kaip čia leisti tiems litovcams panaikinti tėvelio stalino padovanotus kolchozus?
Atgal