VISUOMENĖ
2025.01.22.BRALIUKAI“ - KAIMYNAI MŪS
Alfonsas Kairys
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Į ,,braliukų“ (latvių) kraštą pasukame iš Zarasų. Kai kas latvius vadina ,,Zirgo galva“. Iš kur kilo šis apibūdinimas? Internete randu: latviai mėgsta aiškinti, kad lietuviai, neva, atvykę į Latvijos kaimą, ant namų stogų matydavo lėkius su žirgo galvomis. Dar viena įdomi teorija: „žirgo galva“ yra Rygos įlankos kontūras.
Na, o latviai kartais mus pavadina leišiais – lėtais, neapsukriais, stambiais žmonėmis.
Kaip ten bebūtų, bet, pravažiavę 27,7 km., skaitome: Daugavpils. Išvertus į lietuvių kalbą, būtų miestas prie Dauguvos. O Dauguva (latv. Daugava) - tai didžiausia Latvijos upė, jos ilgis – 1020 km., iš kurių 357 km. Latvijoje. Svarbesni miestai prie Dauguvos: Veližas (Rusija), Vitebskas, Polockas (Baltarusija), Daugpilis, Jėkabpilis, Uogrė, Salaspilis, Ryga (Latvija). Plg. - ilgiausios Lietuvos upės Nemuno bendras ilgis 937 km. (kitais duomenimis, 914 km); iš jų 476,9 km. Nemunas teka per Lietuvą, 462 km (kitais duomenimis, 436 km) – per Baltarusiją.
Sakoma, kad viena didžiausių šio miesto ,,įžymybių“ - naminės degtinės (aut. past. - latvių kalba ,,šmakovka) muziejus. Latviai teigia, kad jis vienintelis Europoje. Užsukę į erdvias šio muziejaus sales sužinome, kad jo projekto vertė 300 000 eurų, be abejonės, didelę dalį lėšų skyrė ES, tačiau ir braliukai neatsiliko - Daugpilio savivaldybė skyrė 30 000 eurų, daug mažiau, bet... skyrė.
Muziejus įrengtas pagal šiuolaikinių technologijų žodį. Tuo įsitikiname, jau įžengę į pirmąją ekspozicijos dalį, kuri pavadinta „Naminukės pažinimo kelias”. Nuo arklo, kuriuo ariama žemė, iki į dirvą beriamo miežio, kviečio ar rugio grūdo pasakojama naujoviškai įrengtuose stenduose: galima čia pat, paspaudus mygtuką, viską perskaityti norima kalba (6 kalbos laukia mūsų), taip pat ir lietuviškai.
Daugpilio tvirtovė
Paskanausi - sužinosi
„Tvirtovės šmėkla“ - galingas arklys naktį
Tvirtovė naktį
Ekskursijos vadovas lyg ir nereikalingas, tačiau jis nematomai seka ir, jei reikia, viską paaiškina. Susipažįstame ir su naujoviška maisto pramonės technika. Norite sužinoti, kaip gaminama naminukė? Prašom. Galima ne tik pamatyti įrenginius, bet ir prie jų prisiliesti: nieks nedraus ir neperspės: neliesti! O po pasivaikščiojimo po sales, ,,privaloma“ ir šmakovkos, regiono kulinarinio paveldo dalies, paragauti: ji nestipresnė nei 45 laipsniai. Vienkartinis pasiragavimas - 3 eurai. Tik nenusiragaukite: specialiu prietaisu galima pasitikrinti, ar neperdaug...
Muziejaus darbuotojai sako, kad muziejus populiarus, ypač kai kalbama apie turistus ir laisvadienius...
Na, kaip neužsuksi į Daugpilio (Dinaburgo) tvirtovę, vieną žymiausių Daugpilio kultūrinių-istorinių paminklų. Čia apžiūrime ampyro stiliaus pastatų fasadus, gotikinių formų Nikolajaus vartus ir vandens bokštą, apsauginį pylimą su 8 bastionais (iš pilies gynybinės sienos išsikišęs gynybinis bokštas (kampinis ar viduryje sienos), pritaikytas apšaudyti prie gynybinės sienos prisiartinusius ir į mirtiną zoną (dead zone) įėjusius priešininkus), 6 ravelinais (ravelinas (lot. ravelere „atskirti“) – trikampis pagalbinis pastatas priešais tvirtovės griovį tarp bastionų, iš kurio kryžmine ugnimi apšaudydavo prieigas), 6 kontragardais (tiltai tarp pilies ir priešpilių) tvirtovės vidų, suplanuotą pagal tradicinį kariuomenės miestų pavyzdį, paradų aikštę centre, aplink kurią išdėstyti administracinių ir gyvenamųjų namų kvartalai, Marko Rothko (Markas Rothko - garsus žydų kilmės amerikiečių pasaulinio masto dailininkas, abstraktaus ekspresionizmo pradininkas - aut. pastaba) meno centrą.
Na, o įėjimą į tvirtovę saugo arklys - stiprybės ir jėgos simbolis. Ypač įspūdingai jis atrodo temstant ar sutemus, apšviestas įvairiomis šviesomis. Tvirtovė pradėta statyti 1810 metais (užima daugiau nei 150 ha teritoriją). Ji pristabdė Napoleono armijos veržimasi į Rusiją. Teigiama, kad tai vienintelė taip gerai išsilaikiusi bastioninio tipo tvirtovė Europoje...
Jeigu vėlyvu laiku pateksite į tvirtovę, tai galėsite pamatyti šikšnosparnių kolonijas. Šikšnosparniai mėgsta drėgmę ir sąlygišką šilumą. Čia, Nikolajaus vartuose, jiems gera. Nematėte jų inkilų: čia galėsite pamatyti, nematėte, kaip jie rūpinasi savo vaikučiais - pamatysite, kaip saugo savo namus - irgi išvysite, prasiplės jūsų akiratis apie šiuos gyvūnėlius....
Laikui spaudžiant - juk laukia dar ilgokas kelias namo, trumpam užsukame į šv. Petro Romos katalikų bažnyčią, skaičiuojančią jau 176 metus, ir jaučiamės tarsi pabuvoję pačiame Vatikane, Šventojo Petro bazilikoje (bažnyčia savo išore primena Vatikano katalikų šventovę).
Grįžę tariame: iki kitų kelionių.
Atgal