Tautos mokykla
11 29. V. Landsbergis: finansų krizė yra pirmiausia sąžiningumo krizė
Daiva Katiliūtė
Europos Parlamento narys, profesorius Vytautas Landsbergis yra įsitikinęs, kad istorinė sąžinė yra neatskirtas dalykas, o labai priklausomas nuo dabarties sąžiningumo arba nesąžiningumo. Politikas apgailestauja, kad politikoje pasigendama sąžiningumo.
„Norint sąžiningumo istorijoje nedaug perspektyvų, jei prarandame sąžiningumą apskritai ir pirmiausia dabartyje. Tai liečia ne tik nacionalinės politikos klausimus, tarpnacionalinės politikos klausimus, o tiesiog kasdienės politikos ir kasdienės veiklos dalykuose itin pasigendama paprasčiausia sąžiningumo. Yra turbūt pakankamai aiškios sampratos, kurias turėtume skirti - teisėtumas ir padorumas. Daugybė pavyzdžių nepadoraus elgesio, už kuriuos neteisiama ir šūkiai, kad kol aš nenuteistas su manimi visas tvarkoje – „vsio zakonno“. Tie dalykai yra neatsitiktiniai kokio nors labai žymaus žmogaus pasakyti, jie kyla iš bendrosios kultūros, bet žinoma, jie ir įtvirtina tą blogąją kultūrą, nesąžiningumo kultūrą, pagal kurią nepadoriai elgtis galima, svarbu neįkliūti, arba įkliuvus išsisukti, išlikti nenuteistam, ir tada angelų chorai gieda apie nekaltumo prezumpciją, nors turėtų būti kalbama ne apie baudžiamąjį kaltumą ar nekaltumą, o apie moralinį vertinimą ir pasmerkimą“, - sakė prof. V. Landsbergis pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
Pristatydamas parlamento rūmuose prasidėjusią tarptautinę istorinę konferenciją „Istorija ir atmintis. Sovietinė praeitis 1953-1990 m.“ politikas sakė, kad vidinė Europos konsolidacija yra svarbus uždavinys ir tai liečia taip pat istoriją. „Aš kalbėsiu konferencijoje apie eurosąžinę, ar yra toks dalykas, ar dar kuo nors skiriasi eurosąžinė nuo eurazinės „sąžinės“, - teigė V. Landsbergis.
Jo nuomone, ir finansų krizė yra visuotinio nesąžiningumo rezultatas.
„Ir finansų krizė yra pirmiausia sąžiningumo krizė, visuotinio nesąžiningumo rezultatas, pirmiausia, žinoma, bankų, vyriausybių, sukčiaujančių bankų ir sukčiaujančių vyriausybių. Bet galime puikiai matyti, kad ir paprasti žmonės, liaudis, tautos buvo visai patenkintos, kad sukčiaujančios vyriausybės joms dalina neuždirbtus pinigus“, - pastebėjo V. Landsbergis.
Jo nuomone, svarbu išeiti iš nesąžiningumo krizės. „Ar pavyks keistis - štai kur yra klausimas“,- sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis.
Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje jis pristatys nelengvas pastangas tarptautiniu lygiu tinkamai įvertinti visų totalitarinių režimų padarytus nusikaltimus.
Konferencijoje dalyvauja ir buvusi Latvijos užsienio reikalų ministrė, Europos Parlamento Europos istorijų sutaikymo grupės (Reconciliation of European Histories group) pirmininkė Sandra Kalnietė, europarlamentarė iš Latvijos Inesė Vaiderė.
Konferencijos tikslas yra pristatyti naujausius tyrimus, atliktus pagal Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos užsakymą, ir paanalizuoti, kaip sovietinis okupacinis režimas paveikė okupuotas šalis ir jų visuomenes.
„Bus analizuojamas mažiau tyrinėtas laikotarpis po Stalino mirties, kurį dėl nesupratimo ar sąmoningai bandoma reabilituoti ir pateikti kaip visai normalų ir net klestėjimo periodą. Istorikai, sociologai, politikos mokslų specialistai, žurnalistai ir kiti profesionalai iš Lietuvos ir kitų šalių diskutuos apie režimo nusikaltimus Vidurio ir Rytų Europoje, pasipriešinimo slopinimą, žmogaus teisių pažeidinėjimą, normalių socialinių ir ekonominių ryšių žlugdymą ir sovietinį palikimą po formalaus totalitarinės sistemos žlugimo“, - teigia konferencijos organizatoriai.
Tikimasi, kad tai bus puiki proga daugiau sužinoti apie skirtingų šalių patirtį sovietinės okupacijos metais ir galimybė apsvarstyti, kaip stiprinti ES valstybių piliečių žinias apie Europos istoriją bei suvokimą apie totalitarinių režimų padarytus nusikaltimus. Renginio dalyviai ketina paskatinti plačias diskusijas apie totalitarizmo priežastis ir pasekmes, jie tarsis, kaip šviesti jaunimą, apsaugant ES šalių politines sistemas nuo radikalių ideologijų įtakos.
Konferenciją organizuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, atsiliepdama į Lietuvos Seimo nutarimus 2011-aisiais minėti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metus bei holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metus, taip pat įgyvendindama tarptautinį projektą „Istorija ir atmintis“. Šį projektą remia Europos Komisija ir iš dalies finansuoja programa „Europa piliečiams“. Renginio partneriai - Lietuvos Seimas, Totalitarinių režimų tyrimo institutas (Čekijos Respublika) ir Rumunijos tremčių atminties ir komunistinių nusikaltimų tyrimų institutas.
Atgal
