Tautos mokykla
11 18. Nepagarba
Zenonas Klapatauskas
Lankydamas artimųjų kapus Visų šventųjų dieną, pravažiavau pro Kareiviškių vienkiemį, esantį Kelmės rajono Kražių seniūnijos pakraštyje prie Šilalės rajono ribos, kur ankstyvą 1947 06 03 rytą, niekšiškai išduoti, žuvo 8 Šatrijos rinktinės partizanai: Vladas Budginas, Stasys Miknius, Jonas Monstvilas, Mečislovas Monstvilas, Juozas Reimontas, Kazys Šerpetauskas, Zigmas Vaišvila, ir Bronius Viknius.
Po jų žūties tuojau pasklido daina, kurioje buvo ir tokios eilutės:
Kareiviškės kaime baisus mūšis buvo,
Aštuoni karžygiai Lietuvos pražuvo.
Atgimimo laikais, 1989 06 06, kai dar atkakliai priešinosi sovietų valdžia ir komunistinių pažiūrų piliečiai, ir už tokią statybą dar grasino Sibiru, Sąjūdžio aktyvistai partizanų žūties vietoje pastatė vieną pirmųjų paminklų Lietuvos partizanams Lietuvoje - masyvų ąžuolinį kryžių su iškaltomis partizanų pavardėmis, Gedimino stulpais ir užrašu „Žuvusiems Lietuvos partizanams“.
...Dabar išvystas vaizdas pribloškė: keletą šimtų metrų teko skintis taką per aukštesnes už žmogaus ūgį varnalėšas, kitas piktžoles. Prie vieškelio Pašilė - Pakarčemis - jokios žinios apie paminklą, žūties vietą. Lankantis čia 2002 m. birželį prie vienkiemio buvo galima privažiuoti, prie -paminklo žydėjo bijūnai, nors aplinka prašėsi dalgio. Bet tada nutylėjau. Dabar, kai padėtis dar pablogėjo - tylėti negaliu. Žinoma, ką nors daryti, o juo labiau įamžinant partizanų atminimą, visada atsiras įvairių kliūčių. Bet paimti dalgį, kai yra tūkstančiai bedarbių, veltui gaunančių milijonus pašalpų, ir nušienauti piktžoles - nėra sunku. Susiduriame su nepagarba atminimui jaunuolių, kurie nenulenkė galvos okupantui ir atidavė Tėvynei brangiausią, ką turėjo - savo jaunas gyvybes.
Šių partizanų kūnai po nužudymo buvo sumesti į duobę Raguvos atkalnėje, Kaltinėnuose. Net sovietmečiu čia paslapčia buvo supilti kapų kauburėliai. Dabar ši vieta niekaip nepažymėta ir laikui bėgant gali išdilti iš atminties. Reikėtų bent mažiausio ženklo...
Kelmės rajone yra ir daugiau nepagarbos kovotojų už Lietuvos laisvę atminimui. Butvilų kaime yra trijų brolių Kmitų - Andriaus, Antano ir Edmundo - tėviškė. 1944 m. pabaigoje tvarkingų ūkininkų dorus sūnus pašaukė į sovietinę armiją, kur karui baigiantis jų laukė badas ir mirtis kur nors Vokietijoje ar Kuržemėje. Broliai nutarė: jei lemta žūti - žūsime Lietuvoje už jos laisvę, bet ne už Rusijos imperinius interesus. Ir išėjo į mišką. 1947 m. Kirpkalnyje pirmas krito Antanas. 1953 10 12 - Gedminių kaime - Andrius. Edmundas išsilaikė iki 1961 m. lapkričio, jis buvo paskutinis Kęstučio apygardos partizanas, vienas paskutinių Žemaitijos ir Lietuvos partizanų. 1996 06 21 mokytojo Edmundo Dirmeikio iniciatyva Edmundo žūties vietoje, Dargiškės kaime pastatytas kryžius. Patriotų gimtinėje Butvilų kaime reikėtų atminimo ženklo.
Dėl nežinomų priežasčių Lietuvių visuotinėje enciklopedijoje neminima Kareiviškės tragedija, nenurodyta partizanų žūties vieta, neminimi partizanų Kmitų, E. Kmitos gimimo, žūties vietos, nutylėtas vienas iš Žemaičių apygardos vadų - mokytojas Ignas Čėsna.
Lietuvių visuotinėje enciklopedijoje (19 t., 558,559 p.) Raseinių rajone nurodytos 37 vietos. primenančios partizaninį karą, gi Kelmės rajone (t.9, 715 p.) tokių vietų nurodyta keturis kartus mažiau...
Atgal
