Tautos mokykla
09 20. Piketas prie Švietimo ir mokslo ministerijos
Jonas Česnavičius
2011 metų rugsėjo 5 d. prie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos susirinko piketo iniciatoriai ir dalyviai. Tarp dalyvių buvo Tauro apygardos partizanas Vytas Masikonis. Iš Kazlų Rūdos atvyko Algis Čibirka, Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizano Vlado Čibirkos – Vilko vaikaitis, buvę tremtiniai, Sąjūdžio atstovai.
Piketuotojai prie Švietimo ir mokslo ministerijos jau ne pirmą kartą kelia reikalavimus įvesti į mokymo programą privalomą Pasipriešinimo sovietinei okupacijai istorijos mokymą. Dėlto ne kartą buvo tariamasi su ministerijos atsakingais tarnautojais. Rengti Sąjūdžio atstovų susitikimai su atsakingais darbuotojais.
Pasipriešinimo istorijos dėstymo programos įdiegimą ne vieną kartą svarstė buvusių politinių kalinių, tremtinių, Laisvės kovų dalyvių bei Sąjūdžio atstovai vyriausybėje, Seime, Švietimo ir mokslo ministerijoje. Ariogalos sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, Dubysos slėnyje, 2010 m. rugpjūčio 7 d. buvo priimtas kreipimasis „Dėl Pasipriešinimo istorijos dėstymo“. Šių metų rugpjūčio mėn. 6 d. Ariogalos sąskrydyje ir vėl buvo kalbama, prašoma įgyvendinti 2010 m. rugpjūčio 7 d. priimtą kreipimąsi.
Tačiau visi šie reikalavimai buvo ignoruojami. Klausimo sprendimą bandoma nutylėti. Pastebėtina ir tai, kad prie piketuotojų nepriėjo nė vienas ministerijos tarnautojas. Susidaro nuomonė, kad ministerijos darbuotojai prisilaiko griežtų valdžios muštravimo reikalavimų nesivelti į nepalaimintas diskusijas.
Simboliška, jog prie ministerijos tebestovi Liudo Giros paminklas, įprasminantis sovietinio švietimo paveldą, nepagarbą Lietuvos laisvės kovotojams. Juk tas pats Liudas Gira, nors dalyvavo Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrime, tačiau artėjant 1940-iesiems savo nuostatas pakeitė bendradarbiavimu su sovietų okupantais. Dalyvavo „liaudies seime“, okupantų sukurptoje delegacijoje važiavo į Maskvą parvežti „Stalino saulės“. Po to tapo LTSR švietimo liaudies komisaro pavaduotoju, dalyvavo griaunant patriotišką Lietuvos švietimo sistemą. Ne be jo žinios Lietuvos mokytojai tremti į Sibiro vergovę. Nejaugi Lietuva neturi garbingesnių asmenybių? Čia galėtų būti įamžintas Lietuvos švietimui tikrai nusipelniusio Kazio Jokanto atminimas – lotynų kalbos vadovėlių, lietuvių – lotynų kalbos žodyno autoriaus, 1, 2 ir 3 lietuvių Seimų Sverdlovske nario, XI, XII ir XXI ministrų kabineto Švietimo ministro, bolševikų sušaudyto 1942 m. kovo 3 d.
Prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinkusiems piketuotojams kalbėjo A. Lelešius: „Gerbiami bendražygiai, malonu, kad vėl, jau ketvirtą kartą per pusantrų metų, susirinkome čia vienijami šventos kovos už tautinę, patriotinę mokyklą, siekdami kilnaus ir konkretaus tikslo – 18-os privalomų Pasipriešinimo istorijos pamokų 10-je klasėje.
Piketas prie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos dėl privalomų 18-kos valandų Pasipriešinimo sovietinei okupacijai istorijos pamokų 10-tos klasės mokymo programoje. 2011 m. rugsėjo 5 d. Autoriaus nuotrauka
Mūsų piketai, mitingai įeis į istoriją kaip kova prieš antipatriotines nuostatas Švietimo ministerijoje. Iš tiesų, pusantrų metų trunkanti Švietimo ministerijos kova prieš žuvusių partizanų atminimo įamžinimą jaunimo tautinėje savimonėje, prieš mus, politinius kalinius, tremtinius, laisvės kovų dalyvius, yra begėdiška, piktavališka ir amorali.
Iš esmės tai yra kova dėl pokario ginkluoto pasipriešinimo Biblijos - nuostabios Nijolės Gaškaitės „Pasipriešinimo istorijos“. Mes norime, kad mokytojai ir moksleiviai gerai žinotų šį dvasingumo, patriotizmo ugdymo šaltinį, todėl ir siekiame, kad mokytis iš jo būtų skirta 18 privalomų pamokų 10 klasėje. Švietimo ministerijos atstovai nieku gyvu nenori to leisti, čia ir išryškėja jų antipatriotinė nuostata.
Jie neriasi iš kailio, kad žūtbūt suklaidintų savo sukta biurokratine frazeologija, siūlo dirbtinai sukurtus, bevaisius mokymo variantus, kuriais ir patys nelabai tiki, nes jie ne kartą buvo keičiami.
Mokytojui programa – šventas reikalas. Jeigu programoje nėra Pasipriešinimo istorijai skirtų privalomų pamokų, mokytojas galvoja: jeigu nėra programoje, vadinasi, šitas dalykas Švietimo ministerijai nėra svarbus: jeigu aš pradėsiu rodyti iniciatyvą, skirsiu Pasipriešinimo istorijai daugiau pamokų, tai gali nepatikti pavaduotojai arba direktoriui. Beje, Kaune iš 53 mokyklų 27-ioms vadovauja direktoriai, kuriems daugiau nei 65-eri. Padėtimi švietimo sistemoje susirūpino ir Prezidentė, Kovo 11-osios Akto signatarai.“
Po to buvo perskaityta rezoliucija, kurioje rašoma:
„Prasidėjo naujieji mokslo metai. Su jais siejame savo lūkesčius sustiprinti mokyklose Pasipriešinimo istorijos mokymą, patriotinio, tautinio ugdymo įgyvendinimą.
Mūsų siekius gerai išreiškia tūkstančių Lietuvos politinių kalinių, tremtinių, partizanų 2010-ųjų ir 2011-ųjų metų sąskrydžių Ariogaloje dalyvių priimtos rezoliucijos. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – 18-a privalomų Pasipriešinimo istorijos pamokų 10-oje klasėje. Šią programą jau devyneri metai sėkmingai vykdo Kazlų Rūdos ir kai kurių kitų mokyklų mokytojai. Lengvai galima pasinaudoti jų patirtimi, visi mokytojai (tai paaiškėjo bendraujant su jais konferencijoje, suvažiavimuose, seminaruose) tam pasiruošę ir laukia Švietimo ministerijos iniciatyvos (mokytojai įpratę vykdyti tai, kas yra programoje).
Švietimo ministras žengė teisinga linkme. Jo įsakyme teigiama: „Mokyti integruotai istorijos ir pasipriešinimo pagrindų, laisvės kovotojų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų“.
Žodį „skiriant“ suvokiame kaip privalomą veiksmą, ko treti metai siekiame. Žodžiai: „istorijos ir pilietiškumo“ mums reiškia, kad kalbama apie 10-ą klasę, nes joje pilietinio ugdymo dalykai. Tai irgi tai, ko mums reikia. Prašome nedelsiant informuoti apie šį ministro įsakymą visus švietimo skyrius, visas mokyklas. Pageidaujame šiek tiek išplėsto įsakymo formulavimo, kad nebūtų skirtingai aiškinama: dešimtų klasių Pilietinio ugdymo mokytojai p r i v a l o integruotai skirti pokario ginkluoto Pasipriešinimo istorijai ne mažiau kaip 18-a pamokų – rekomenduojamas populiarus N.Gaškaitės „Pasipriešinimo istorijos“ vadovėlis.“
Pasirašo:
Lietuvos partizanų atstovas Vytas Masikonis.
LPKT Bendrijos tarybos narys Algimantas Lelešius.
Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos pirmininkas Jonas Burokas.
LPKT Sąjungos atstovas Petras Gvazdauskas.
LPKT Sąjungos valdybos narė Dalia Karkienė.
Po piketo rezoliucija įteikta Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyriui (Reg. Nr. R- 8601).
Atgal
