Visatoje esančios juodosios skylės dėl milžiniškos traukos jėgos įsiurbia viską, kas atsiranda netoliese — žvaigždes, planetas ir net galaktikas. O tą traukos jėgą sukuria didelė sudegusių žvaigždžių sunkiųjų atomų branduolių masė. O kokia jėga traukia žmones prie interneto, kad jie praleidžia valandų valandas naršydami jame, žiūrėdami filmus, komentuodami straipsnius, gūglindami, ieškodami kokios nors informacijos ir ją šifruodami?

„Mūsų liaudyje glūdi dideli medicinos lobiai, kurie charakterizuoja tautos sąmonę“ – taip 1948 m., bebaigdamas studijuoti Vilniaus universiteto medicinos fakultete, rašė būsimas medicinos mokslų daktaras (1966 m.), o vėliau įgijęs profesoriaus laipsnį (1971 m.) Stasys Biziulevičius (1919–2004). Jis pažymi, kad kitos šalys yra surinkusios liaudies medicinos išmintį, o pas mus Lietuvoje stebimi tik pirmieji žingsniai. Jis tiki, kad jo paties surinkta ir susisteminta liaudies medicinos medžiaga bus indėlis į tautos praeities pažinimo įamžinimą. O rinko jis ją Aukštadvario krašte dar būdamas 16–20 metų amžiaus. Daugiau kaip 70 metų paties S. Biziulevičiaus mašinraščio medžiaga pragulėjo stalčiuje, kol vieną dieną pateko į rankas jo anūkui Andriui Biziulevičiui.

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų jaučiasi ramūs dėl savo sveikatos, Estijoje - šeši iš dešimties, o Latvijoje keturi iš dešimties apklaustų gyventojų, rodo apklausa, kurią atliko draudimo bendrovė PZU. 20 proc. Latvijos ir Lietuvos gyventojų labai rūpinasi savo sveikata, Estijoje - tik 6 proc.  

Paskutinį gegužės trečiadienį, kaip ir kasmet, visame pasaulyje paminėta išsėtinės sklerozės (IS) diena. Įvairios tarptautinės ir sveikatos organizacijos ragino visus, ypač 20-40 metų žmones, atkreipti dėmesį į šią klastingą ligą.  

Žmogui būdinga tikėti. Neįmanoma būtų gyventi niekuo netikint. Tikėjimas palengvina žmonių gyvenimą. Kai buvau mažas, daugelį ligų – danties skausmą, rožę, gyvatės įkandimą ir kitas – gydydavo užkalbėtojai. Prisimenu, kaip mane mama verkiantį vedė užkalbėti danties skausmą.

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (toliau VUOI) nuo 2009 m. gegužės  4 d. pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ įgyvendinimo priemonę „Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo kvalifikacijos kėlimas“ vykdo projektą "Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo onkologinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas Vilniaus universiteto Onkologijos institute". Projekto įgyvendinimo laikotarpis baigsis 2014 m. balandžio 30 d.  

Pagal naujausius tyrimus nustatyta, jog 70-mečiams ir vyresniems žmonėms būti per liesiems labiau kenkia nei būti apkūniems.

Subalansuotą maistą Lietuvoje gauna kas antras vienerių metų vaikas – tą parodė „AptaClub“ atlikto tyrimo apie vaikų mitybos įpročius Baltijos šalyse rezultatai.

2010-2012 metais buvo sumažinta 20 sveikatos priežiūros įstaigų juridinių asmenų - šios įstaigos sujungtos į stambesnius juridinius vienetus. Tačiau įgyvendinant Restruktūrizavimo programą vieno iš pagrindinių vertinimo kriterijų - hospitalizacijos rodiklio 100 gyventojų mažėjimo iki 18 - nepavyko pasiekti, pažymima Vyriausybės veiklos ataskaitoje.  

Asbestas – tvirta statybinė medžiaga. Remiantis enciklopedijos Wikipedia duomenimis, asbestas apibūdinamas kaip stiprus, pigus silikatinis mineralas, turintis savybę lydytis į pluoštus ir skaidulas.

Kiekvienas iš mūsų mokame mokesčius, iš kurių finansuojamos viešosios paslaugos piliečiams. Toks yra mūsų visų kaip bendruomenės susitarimas.

Nepaisant, kad Lietuvos nepriklausomybei 20 metų, tačiau sveikatos apsaugos sistemoje yra daug ką veikti.

Plaučių tuberkuliozė - pasaulyje viena iš labiausiai paplitusių pavojingų infekcinių ligų - toliau išlieka labai aktuali ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų atžvilgiu. Medikų teigimu, nors mūsų šalyje yra visos naujausios technologijos gydyti ir išgydyti tuberkuliozę, Lietuva ir toliau išlieka rizikingų šalių sąraše.  

Neturėjusi kada pasidžiaugti garbingu apdovanojimu - Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus savo šaliai gautu Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Nadišauskienė išvyko į Ženevą. Ten dalyvavo metiniame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Reprodukcinės sveikatos mokslo departamento strateginės techninės grupės patarėjų susirinkime.  

Valstybės kontrolė, audito metu vertinusi, ar šeimos gydytojo institucija veikia efektyviai, daro išvadą, kad ne visiems gyventojams šeimos gydytojo paslaugos prieinamos vienodai, gydytojai yra netolygiai pasiskirstę tarp savivaldybių. Be to, šeimos gydytojai vykdo ne visas jiems nustatytas pareigas, tirdami ir gydydami ligonius nepanaudoja visos savo kompetencijos.  

Visas sveikam organizmo funkcionavimui reikalingas medžiagas galime rasti gamtoje. Daugelis augalų turi galybę įvairiausių savybių, kurias tereikia išmokti atrasti ir pritaikyti žmogaus sveikatai ir grožiui puoselėti.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat" atliko tyrimą, kiek metų gali gyventi žmonės skirtingose ES šalyse, neturėdami jokių rimtų sveikatos sutrikimų. Skaičiuojant nuo gimimo, 2011 m. duomenimis, tiek moterys, tiek vyrai 27 ES valstybėse narėse galėjo tikėtis gyventi 62 metus, jei jų sveikatos būklė buvo gera.

Dauguma šalies gyventojų nežino, kad paskambinę numeriu 112 sulauktų pagalbos visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Bendrąjį ES pagalbos nelaimių atveju numerį gali įvardinti tik penktadalis lietuvių. Tai vienas mažesnių rodiklių tarp ES šalių, nes vidutinis šio numerio žinomumas tarp europiečių siekia 27 proc. Tačiau didžioji dalis lietuvių žino, jog savo šalyje šiuo numeriu galėtų kreiptis pagalbos. Tai parodė vienos didžiausių Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Flash Eurobarometro" tyrimas.  

Vasario 11-ąją minėjome Pasaulinę ligonių dieną. Kasmet šalyje diagnozuojama vis daugiau piktybiniais navikais ir kraujotakos sistemos ligomis sergančių asmenų, didėja vaistinių apyvartos. Valstybės biudžeto išlaidos sveikatos priežiūrai taip pat auga.  

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis,5-ąją šių metų savaitę (sausio 28 d. – vasario 3 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis visoje Lietuvoje peržengė epideminį lygį. 170,2 susirgimo atvejų per savaitę teko 10 tūkst. gyventojų. Į gydymo įstaigas dėl gripo kreipėsi 1322 žmonės, hospitalizuoti – 611 asmenų, iš kurių 365 – iki 18 m. Nuo gripo ir jo komplikacijų mirė 5 žmonės(jie nebuvo pasiskiepiję). Gripo epidemija paskelbta 27 savivaldybėse. Sergamumas gripu auga visoje Europoje, dominuoja pandeminis gripo virusas.Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad gripo epidemijos metu būtina laikytis rekomendacijų.