Religija
04 29. Atvelykis kunigaikštienės Onos, Vytauto Didžiojo žmonos, gimtinėje
Alfonsas Kairys
„Padainavę, pajuokavę, pažaidę žaidimų, palinkėję laimingai ir gerai užbaigti šiuos mokslo metus, lietuviškų Šalčininkų rajono mokyklų pedagogai ir svečiai išsiskirstė iki kitų metų Atvelykio šventės. Ji, be jokios abejonės, vėl įvyks Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje“ - tai sakinys iš „Vorutoje“ išspausdinto straipsnio.
Ir tikrai, š.m. balandžio 25 - ąją, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos, Baltosios Vokės vidurinės, Kalesninkų M. Rudzio ir Poškonių pagrindinės mokyklų mokytojai rinkosi į vieno lietuvių kalbos pradininkų - Stanislovo Rapolionio - vardu pavadintą gimnaziją, nes, anot jos vadovės Danutos Zuzo „Švenčių vaikams yra labai daug, o mokytojams, be Mokytojo dienos, daugiau nieko nėra. Todėl nusprendėme vaikų Velykėles padaryti mokytojams“. Jau daugiau nei 10 metų lietuviškų mokyklų mokytojai, sugužėję čia, dalijasi savo šiame krašte esančiais rūpesčiais ir džiaugsmais.
Atvelykio sūpuoklėse - Velykų bobutė ir diedukas Šalčios žemėje
Kartu su jais ir jų draugai: Lietuvos švietimo draugija „Rytas“, „Vilnijos“ draugija, šios draugijos Kauno skyriaus atstovai drauge su savo pirmininku Alfonsu Petrukevičiumi, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, VSAT Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos vadas Petras Česokas.
Renginiui dar neprasidėjus, užkalbinau lietuviškų mokyklų atstovus: visi džiaugiasi tuo, kad tokia šventė organizuojama, kad neformalioje aplinkoje gali pasidalinti 365 dienų (Atvelykis – tik kartą per metus) įspūdžiais, kad gimnazijos vadovė Danuta Zuzo ir jos pavaduotojos bei visas šios ugdymo įstaigos mokytojų kolektyvas įlieja į kasmetinį susitikimą daug širdies šilumos. Ir daugelio kalbos sukosi apie dabartinį mokinį, apie tai, kiek daug jėgų reikia, kad būtų pasotintas jo žingeidumas, noras žinoti daugiau, negu mokytojas žino... Rūpestis vienas, kad jų skaičius mąžta, bet jis pastabiai nedidėja ir Respublikos mastu. Kaip sakoma, yra kaip yra... gal, demografinei situacijai pasikeitus, gausės ir vaikučių... Gal...
O svečius priėmusi mokyklos direktorės pavaduotoja Eglė Kiriuškinienė prasitarė, kad iš aplinkinių kaimų norinčių mokytis čia būtų ir daugiau, tačiau vienas „geltoniukas“ nepajėgia jų surinkti, vadinasi, reikėtų antro, vėlgi ir kompiuterių bazė pasenusi, reikėtų juos keisti, vis dar tokia didelė mokymo įstaiga (mokosi 355 vaikai) iki šiol neturi lauko stadiono, tačiau visas bėdas pralenkia palyginti jauna, imli, kvalifikuota, trokštanti naujų žinių mokytojų komanda (iš 46 mokytojų net 13, t.y. per 30 proc., yra mokytojai metodininkai).
Mokytojų Atvelykio organizatorė Stanislovo Rapolionio gimnazijos direktorė Danutė Zuzo ir ,,Vilnijos" draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Alfonsas Petrukevičius
Bėdos bėdomis, džiaugsmai džiaugsmais, o gimnazijos direktorei tarus sveikinimo žodį, šventė prasidėjo. Velykų bobutė ir diedukas (gimnazijos mokytojai Laima Bandalevičė ir Romas Urvikis) filmuku nukėlė į praėjusių metų Atvelykį. Atgijo praeitis: daugelis pamatė save laiko erdvėje ir pagalvojo: „ gal šiek teik laikas ir mane pakoregavo“. O po Bobutės dainos: „Sveiki gyvi, sveteliai, mūsų mylimieji?/ sveiki gyvi, sveteliai, mūsų laukiamieji,/Ar gera buvo vieškeliu važiuoti?“ ir svečiai prabilo. Kalbos trumpos, kalbos svarios: „Ačiū, kad pakvietėt, ačiū, kad ir mes galėsim pabūti kartu su Jumis. Džiugu, kad yra tokia šventė, džiugu, kad jaučiame esą vieni kitiems reikalingi“. Linkėta kloties, kūrybiškumo, Dievo palaimos, geros nuotaikos ne tik per Atvelykį ir, aišku, tikėtasi kito susitikimo jau 2015 – aisiais.
Kartu su visais Varėnos r. Žilinų pagrindinės mokyklos ansamblis „Razatėlė“
Išmaningi Velykų bobutė ir diedukas skubėjo atidaryti „Bobutės žaidimų skrynią“. Ir pabiro žaidimai: „Margučių dažymas“, „Margučių nešimas šaukšte“, „Servetėlės lankstymas“ ir daugelis kitų. Laimėtojai galėjo kartu su bobute ir dieduku pasisupti sūpuoklėse (juk tai velykinis atributas), ne vienam įteiktas ir šokoladinis euras (matyt, šokoladinių litų jau nebėra ar neturėta!).
Neleido ilgai užsisėdėti prie pačių pagamintais valgiais „lūžtančio“ stalo Varėnos r. Žilinų pagrindinės mokyklos ansamblis „Razatėlė“ (vad. Aušra Jachimovičienė): kvietė populiariosios polkos su ragučiais, valso. Skambėjo dainos; „Dzūkelis“, „Dzūkija“, „Giminės“, ,,Pasėjau linelį“...
Vilnijos krašto problemų žinovai Vytautas Dailidka ir Kazimieras Garšva. Nuotraukos Eglės Kiriuškinienės
Prie scenos įkomponuotas lietuvių kalbos pradininko eišiškiečio Stanislovo Rapolionio biustas lyg gėrėjosi savo XVI a. pradėtais darbais: nepakartojama lietuvių kalba išsaugota ir saugoma, papročiai - taipogi.
Atgal
