POLITIKA
2025.02.17.Laurynas Kasčiūnas: sėkmės paslaptis
Marius Kundrotas
Istorikas ir politologas
Ideologiniame politikos pasaulyje vyksta tektoniniai lūžiai. Jungtinėse Valstijose prezidento rinkimus triuškinamai laimėjo Donaldas Trampas (Donald Trump). Vokietijoje kyla Frydrichas Mercas (Friedrich Merz). Lietuvoje – Laurynas Kasčiūnas. Šios asmenybės, pergalingai įsiveržusios į tradicinį dešinės lauką, labai skirtingos tiek charakteriais, tiek idėjinėmis pozicijomis, nors jas jungia požiūris į dešinės kaitą.
D. Trampą labiau reiktų lyginti su „Alternatyva Vokietijai“ nei su F. Merco krikščionimis demokratais, Lietuvoje – labiau su Remigijumi Žemaitaičiu nei su L. Kasčiūnu.
Su F. Mercu ar L. Kasčiūnu D. Trampą jungia tai, kad Amerikos prezidentas atėjo į valdžią su tradicine respublikonų partija. Su vokiečių ir lietuvių dešinės lyderiais D. Trampą jungtų ir požiūris į masinės migracijos problemą. O štai geopolitikoje D. Trampas pasisako už santykių gerinimą su Rusija, kuo skiriasi tiek nuo F. Merco, tiek nuo L. Kasčiūno.
Ši geopolitinė pozicija labai skiriasi ir nuo ankstesnių Amerikos respublikonų lyderių, pradedant Ronaldu Reiganu (Ronald Reagan), baigiant Džonu Makeinu (John McCain), kurie Amerikai numatė misiją ginti žmogaus ir tautų teises viso pasaulio mastu. F. Mercas gal ir mažai kuo skiriasi nuo savo pirmtakės Angelos Merkel (Angela Merkel) požiūriu į vienalytes santuokas, bet jau spėjo išgarsėti pasisakymais prieš abortus, atviras duris imigrantams, o dėl vienalyčių santykių numatė aiškią ribą: įtaką vaikams.
L. Kasčiūnas konservatyvesnis už F. Mercą, bet nuosaikesnis už D. Trampą. Jei Amerikos lyderis kalba kategoriškai, kviesdamas kovai su kita Amerikos puse, imtinai – kovai iki vienos pusės sunaikinimo, lietuvių konservatorių lyderis pasižymi lanksčiu, bet kietu stuburu, kalbėdamasis su visais, bet išlaikydamas ribas.
Tai – pirmoji L. Kasčiūno sėkmės paslaptis. Jis yra diplomatiškas. Jam nėra problema išgerti arbatos su ideologiniu oponentu, bet jis visada žino, kur sustoti. L. Kasčiūnas puikiai suvokia, kad atėjo vadovauti skėtinei partijai. Tai erzina konkurentus iš alternatyviosios dešinės: esą, koks gali būti skėtis, po kuriuo tilptų prigimtinės šeimos ir genderizmo šalininkai, tautininkai ir kosmopolitai?
Alternatyvieji kritikai stokoja pastabumo. Daugelio jų pačių partijos yra skėtinės, tik jų skėtis – šimtą kartų mažesnis nei L. Kasčiūno vedamos Tėvynės sąjungos. Lygiai taip pat galima klausti, ką alternatyvioje partijoje gali veikti Kremliaus politikos rėmėjai ir priešininkai? Dauguma alternatyvininkų renkasi prioritetu lyties, šeimos ir migracijos politiką, toleruodami savo gretose geopolitinius skirtumus. Tėvynės sąjunga elgiasi priešingai: vienija Kremliaus priešininkus nuo Audroniaus Ažubalio iki Mato Maldeikio.
Antra L. Kasčiūno sėkmės paslaptis yra sveikas optimizmas su realizmo doze. Dauguma antisistemininkų yra amžini verkšlentojai, kaip viskas blogai. Lyderiai čia yra Arvydas Juozaitis ir Vytautas Radžvilas, bet to užtenka ir kitiems alternatyvos vedliams. Tarsi atsvara pesimizmui, kalbant apie esamybę, alternatyvoje kartkartėmis vis pasigirsta giesmelė, kad 50 nuošimčių rinkimų teisę turinčių piliečių, boikotuojančių rinkimus, staiga susipras ir puls balsuoti už alternatyviąsias partijas. Ką taip kalbantys rūko?
Tie 50 nuošimčių boikotuoja rinkimus ne todėl, kad yra idėjiniai ir labai reiklūs. Jiems tiesiog nusispjauti į tokias sąvokas kaip valstybė ar tauta. Jie yra idiotai pirmine graikiškąja šio žodžio prasme. O ta saujelė boikotuotojų, kurie turi vienas ar kitas idėjas, jas pasiskirsto taip, kad iš to vargiai išeitų vienas mandatas.
Iš L. Kasčiūno nėra tekę girdėti, kad Lietuva – žlugusi valstybė, o lietuviai – išmirštanti tauta. Jis visada moka uždegti, rasdamas prielaidų džiaugtis esamais lietuvių pasiekimais ir motyvuodamas siekti daugiau, nors puikiai suvokia iššūkius. Jis drąsiai siūlo sprendimus šeimai, tautai ir valstybei stiprinti, bet be raudų.
L. Kasčiūnas anksti suprato tai, link ko dalis alternatyvininkų ėjo dešimtmečius. Kad norint daryti įtaką politikoje reikia rinktis laiminčią komandą. Kad geriau įgyvendinti 10 nuošimčių savo politikos nei siekti 100, o pasiekti riebų 0. Ir tai – trečioji jo sėkmės paslaptis. Strateginis mąstymas.
Diplomatija, sveikas optimizmo ir realizmo santykis, strateginis mąstymas jau dabar leidžia L. Kasčiūnui daryti darbus, apie kuriuos alternatyvos lyderiai gali tik pasvajoti. Sustabdyta hibridinė Maskvos-Minsko ataka per migraciją. Užkirstas kelias šeimos instituto perdarymui. Pradėta ruoštis intervencijos užkardymui.
L. Kasčiūnas tiki Lietuva, kai alternatyvininkai ją laidoja. Kalbasi su priešininkais, kai kiti užsidaro burbuluose. Renkasi įgyvendinti minimumą, kai kiti svajoja apie maksimumą, lindėdami gilioje skylėje.
Dabartinėje padėtyje logiškiausia išeitis alternatyviosioms dešiniosioms partijoms – jungtis prie L. Kasčiūno komandos arba pasinaikinti, užleidžiant kelią tikriesiems lyderiams. Nebent norisi turėti savo klubą, kuriame prie arbatos puodelio ar alaus bokalo galima pasikalbėti apie tautos ir valstybės likimą. Be jokios įtakos tam likimui. Gal ir prasminga intelektualinė mankšta, bet be įsipareigojimų. Turi laiko – sudalyvauji. Neturi laiko – praleidi. Bet atimti laiką iš darbo, laisvalaikio, šeimos be rezultato – bergždžia.
L. Kasčiūnas visąlaik buvo tvirtas tautinės valstybės, prigimtinės šeimos ir klasikinės etikos šalininkas. Iki jo pergalės Tėvynės sąjungos pirmininko rinkimuose alternatyvi dešinė turėjo prasmę. Dabar jos nėra. Užtai yra prasmė prisidėti prie esamos konservatyvios jėgos pergalių kituose rinkimuose. Po jų dešiniųjų valdžios struktūrose bus daugiau. O kiek daugiau – priklausys nuo mūsų susitelkimo aplink idėją ir lyderį.
Atgal
