POLITIKA
2025.01.25.Krizių akivaizdoje klausimų vis dar daugiau nei atsakymų
Edwardas Lucasas
Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas
Lietuvos rengiamas „Sniego susitikimas“ ne toks žinomas kaip Davoso forumas. Tačiau prieš viešąją kasmetinės saugumo konferencijos dalį vykstanti ir iki vėlumos užsitęsianti sesija – tai gurmaniškas bufetas visiems, besidomintiems Europos saugumu. Kelios dešimtys aukščiausio lygio sprendimų priėmėjų, atvirai kalbėdamiesi uždaroje sesijoje, dalijasi įžvalgomis ir rūpesčiais.
Esu vienintelis žmogus, dalyvavęs visuose „Sniego susitikimuose“ nuo 2008-ųjų. Tačiau šiemet mane pribloškė diskusijų įvairovė. Be abejo, šiuo metu pozicijos tam tikrais klausimais jau turėtų būti aiškesnės? Pateikiu neišsamų sąrašą to, dėl ko nesutariame.
Donaldas Trumpas. Ar naujasis JAV prezidentas yra transatlantinio saugumo apokalipsės pranašas, ar labai reikalingas trikdytojas? Pokalbiuose sklido žinia apie aštrų prezidento pokalbį su itin lojalios Amerikos sąjungininkės Danijos ministre pirmininke. Ar praeities aukos JAV vadovaujamuose karuose tolimuose kraštuose nieko nereiškia šiame sandorių amžiuje? O gal tai tik dar viena duobė kelyje? D. Trumpas, ko gero, papurkštaus, bet galiausiai nieko nepadarys. Trumpai tariant, segtis diržus ar gelbėtis?
Kasmetinį užsienio ir saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimą“ rengia Užsienio reikalų ministerija
Rusija. Viena vertus, Vladimiras Putinas juda katastrofos link. Sovietinius laikus menančios karinės atsargos senka. Ekonomika braška. Ir visa tai dėl kol kas nereikšmingų teritorinių laimėjimų. Rusijai prireiks dešimtmečio ar dar daugiau, kad atsigautų po savo nevykusio nuotykio Ukrainoje. Mums reikia tik kantrybės ir ryžto. Viskas bus gerai.
Kita vertus, situacija niūri. Ukrainai teko sumokėti siaubingą kainą. Jai stinga karių. Frontas trupa. Vakarų parama stringa. V. Putinas pademonstravo, kad branduolinis šantažas veikia. Dabar jis raško savo atlygį. Jei parama smarkiai nepadidės, Ukraina pasmerkta, o Baltijos šalys bus kitos sąraše.
Europa. Krizės stiprina vienybę. Finansų griūtis sukūrė bankų sąjungą, pandemija privertė Europos Sąjungą pakeisti skolinimosi taisykles, o dabar saugumo krizė skatina labai lauktą žemyno gynybos sąjungą. Taip, visa tai netvarkinga. Tačiau dūmai ir triukšmas rodo, kad statybos vyksta. Europa išsivaduoja iš Amerikos globos, ir pasauliui nuo to bus tik geriau.
„Neskubėkit“, – pasigirsta prieštaravimas iš kitos kambario pusės. Europa blaškosi. Mes matome tik kelis įmantrius žaislus. Trūksta šiuolaikinės kariuomenės komponentų – jutiklių, branduolinių ginklų, logistikos, vadovavimo ir kontrolės, kad būtų galima viską integruoti mūšio lauke. Prireiks dešimtmečio ar daugiau, kad europiečiai užpildytų JAV paliktas spragas. O Rusija bus pasirengusi kur kas anksčiau.
Jungtinė Karalystė. Keiro Starmerio vyriausybė yra tikra netvarka. Niekas nebeturėtų rimtai žiūrėti į JK po „Brexito“. Jai trūksta karinių, diplomatinių ir ekonominių pajėgumų, kad galėtų lyderiauti Europoje. Tačiau – ar girdžiu kažką dainuojant kampe? – Britanija vis dar yra vienintelė branduolinė galybė, galinti atgrasyti Rusiją, kultūros flagmanė ir žvalgybos galiūnė. Dar nenurašykite britų.
Kinija. Jei norime, kad amerikiečiai ir toliau domėtųsi Europa, turime parodyti naujajai administracijai, kad esame suinteresuoti sulaikyti Kiniją. Tai reiškia, kad reikia pasipriešinti Kinijos komunistų partijos bauginimui dėl Taivano, stiprinti mūsų prekybą ir investicijas bei pažaboti Pekino kenkėjiškus veiksmus mūsų pačių visuomenėse.
Kita vertus, turėtume nesivelti į ginčus, kurie mūsų neliečia. Visai įmanoma, kad D. Trumpas susitars su Xi Jinpingu. Svarbiausias Europos prioritetas yra klestėjimas ir stabilumas, o ne atsitiktiniai geopolitinio egotizmo aktai.
Vokietija. Nepakeičiama Europos galybė, iš Zeitenwende (laikų kaitos) epochos iškilusi kaip stipresnė ir ryžtingesnė šalis? O gal nusivylimas, kurį paralyžiuoja vidaus nesutarimai? Spręsti jums.
Kitų metų „Sniego susitikimo“ data dar nenustatyta. Bet manau, kad jo temos jau aiškios.
Atgal