VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

2024.05.15.Prezidento rinkimai – antisistemos triumfas?

Marius Kundrotas, politologas

Šių metų gegužės 12-osios dienos Lietuvos prezidento rinkimai – gerokai paslaptingesni nei daugelio apžvalgininkų vertinimai jiems įvykus. Nemažai tokių, kurie lygina Gitaną Nausėdą su Dalia Grybauskaite, Ingridą Šimonytę – su Zigmantu Balčyčiu, Igną Vėgėlę ir Remigijų Žemaitaitį – pakaitomis – su Artūru Paulausku ir Nagliu Puteikiu 2014 m. rinkimuose. Kai kurie vertinimai panašūs į tiesą, kiti – visai pro šalį.

Dalis D. Grybauskaitės ir G. Nausėdos rinkėjų galimai persidengia. Yra žmonių, kurie balsuoja už esamą valstybės vadovą, kas juo bebūtų. Taip pat yra žmonių, kurie labiau kliaujasi personaline politika, atokia nuo partijų. Šiuo atveju į tą pačią kohortą patenka ir Valdas Adamkus. Tuo panašumai ir baigiasi. Prigimtiniu nuosaikumu G. Nausėda net panašesnis į V. Adamkų nei į aštriabriaunę D. Grybauskaitę.

Nemažai tokių, kurie lygina Gitaną Nausėdą su Dalia Grybauskaite

Triuškinamą G. Nausėdos pergalę pirmajame ture drąsiai galima vadinti antisistemos triumfu. Nors šį kandidatą rėmė sisteminė Socialdemokratų partija, akivaizdu, kad nei visi šios partijos rinkėjai – už G. Nausėdą, nei visi G. Nausėdos rinkėjai Europarlamento ir Seimo rinkimuose balsuos už socialdemokratus.

Regint linksintį ir plojantį į kiekvieną I. Šimonytės ir Dainiaus Žalimo žodį Vytenį Andriukaitį rinkimų debatuose akivaizdu, jog radikaliausi socialdemokratų rinkėjai (galimai – būsimas Kairiojo aljanso elektoratas) šiuose rinkimuose arba balsavo už kurį nors iš šių liberalių kandidatų, arba išvis nebalsavo. O žinant mažėjančios, bet dar esamos dalies kairiųjų požiūrį į Maskvą, kažkiek galėjo nubyrėti ir Eduardui Vaitkui. Nėra garantijos, kad tam tikri segmentai neparėmė ir kokio kito socialiai orientuoto kandidato.

G. Nausėdos trintis su dabartine valdančiąja liberalia koalicija aiškiai skiria jį nuo D. Grybauskaitės, o jo konservatyvi, net žymia dalimi – tautininkiška istorinės atminties politika, nuosaikiai krikdemiška lyties ir gyvybės politika pakišo koją tiek I. Vėgėlei, tiek R. Žemaitaičiui, ir sutelkė aplink jį bent dalį ansisistemos.

Įdomiausia lyginti G. Nausėdą būtent su I. Vėgėle. G. Nausėda gerokai stipriau suvokia istorinę atmintį – jis vienintelis pasisakė už smetoniškos Lietuvos įamžinimą, I. Vėgėlė stipresnis nūdienos aktualijose, išskyrus geopolitiką. Stipriausia I. Vėgėlės pusė – tiesioginės demokratijos grąžinimas, ką kiti kandidatai suvokia itin blankiai. O štai I. Vėgėlės ištarmės, kad Lietuva (ergo – ir Ukraina) gali provokuoti arba neprovokuoti iš prigimties agresyvios Rusijos, galimai ir tapo veiksniu, atėmusiu iš jo antrąją vietą.

Taigi, dalis socialdemokratų rinkėjų galimai balsavo už G. Nausėdą. Už ką balsuos kiti, rinkdami Europarlamentą ir Seimą? Neatmestina, kad esamą prezidentą slaptame balsavime parėmė dalis vadinamųjų konservatorių elektorato. Jis tikrai labiau atitinka tradicinį konservatizmą nei I. Šimonytė. Kiti prezidento rinkėjai išsibarstys ir čia – didžiulė terpė antisistemininkams, pradedant Nacionaliniu susivienijimu, baigiant Krikščionių sąjunga, Tautos ir teisingumo sąjunga, „Jaunąja Lietuva“ ar „Lietuvos sąrašu“.

I. Šimonytę antrame ture rems tik D. Žalimo elektoratas. Džiugina, kad pastarasis apsiribojo nepilnais 4 nuošimčiais, kas mažina jo atstovaujamos Laisvės partijos šansus tiek Europarlamente, tiek ir Seime. I. Šimonytė baigia suvalgyti Laisvės partiją, čia pat prarasdama vis didesnę dalį konservatyvaus elektorato.

Antra ir dar didesnė intriga po G. Nausėdos – I. Vėgėlė. Vieša paslaptis, kad jis kalbasi su žaliaisiais valstiečiais ir jų amžinuoju lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Bet, jei I. Vėgėlė išties toks protingas ir tvirtas, kaip atrodo, jis vargu, ar norės būti R. Karbauskio pastumdėliu. Jeigu I. Vėgėlė sugalvotų vesti žaliuosius valstiečius į Seimą, jam tai būtų gulbės giesmė. Kur kas rimčiau būtų eiti į Seimą su sava partija, galbūt – koalicijoje su R. Karbauskiu, o galbūt – su garantija su pastaruoju sudaryti koaliciją po rinkimų.

I. Vėgėlę lyginti tiek su A. Paulausku, tiek su N. Puteikiu, švelniai tariant, naivu. A. Paulauskas – tik liberalesnis Algirdo Brazausko variantas. N. Puteikį sunku lyginti tiek su I. Vėgėle, tiek su R. Žemaitaičiu. I. Vėgėlę rėmė konservatyvūs rinkėjai, R. Žemaitaitį – radikalai, kuriems skaičiuotė apie žydą yra veikiau pliusas nei minusas. N. Puteikis tik po sąjungos su Gintaru Songaila, o vėliau – su Petru Gražuliu stipriai pasislinko į dešinę. Iki tol jis buvo gana liberalus su tam tikra socialine pakraipa. Tokie buvo ir jo rinkėjai.

R. Žemaitaitis beveik užsitikrino frakciją Seime. Rašytina – beveik, nes N. Puteikio precedentas rodo, kad ne visi, gerai pasirodę prezidento rinkimuose, gauna parlamentines frakcijas. Tai gali ir likti vieninteliu šių politikų panašumu. Beje, R. Žemaitaitis bene vienintelis, radikaliai keisdamas savo paties ankstesnes pozicijas, pasisakė už gyvybės saugojimą nuo pat užsimezgimo, tad gali tapti rimtu varžovu I. Vėgėlei.

E. Vaitkus surinko šiek tiek daugiau nei 7 nuošimčius, pasiimdamas Valdemaro Tomaševskio elektoratą. Pastarajam atpuolus šis – vienintelis atvirai promaskvietiškas – kandidatas vargu, ar gaus parlamentinę frakciją. Akivaizdu, kad V. Tomaševskis eis į rinkimus atskirai. O jeigu jo sąraše rasis vieta E. Vaitkui, tai šis individas galimai gaus vieną vietą Seime, bet ne daugiau. Vaitkininkų frakcijos, greičiausiai, nebus.

Andrius Mazuronis labiausiai imponavo dviem savybėmis. Pirmiausiai – nuolatine šypsena, kurios ypač trūko visiems kitiems kandidatams, antra – jis vienintelis iš kandidatų, kurie į klausimą, į ką pirmiausiai kreiptųsi karo atveju, atsakė: į tautą. Visi kiti kalbėjo apie skambučius į NATO šalių atstovybes (kas yra svarbu, bet ne svarbiausia) arba apie skambučius Vladimirui Putinui (E. Vaitkus).

Paskutinis šiuose rinkimuose liko Giedrimas Jeglinskas, iškeltas Sauliaus Skvernelio partijos. Neabejotinai vertybinis, bet visiškai konjunktūrinis politikas. Galimai turintis gerų intencijų, bet susidėjęs su partija apie nieką. Šiame kontekste Europarlamento ir Seimo rinkimai – sunkiausiai prognozuojami. Jei S. Skvernelio partiją rems tiek, kiek rėmė G. Jeglinską, šios partijos dainelė sudainuota. Visgi yra ne tokia ir maža tikimybė, kad skvernelininkai vienaip balsavo prezidento rinkimuose, kituose balsuos kitaip.

Artėja Europarlamento rinkimai

Artėjančiuose Europarlamento ir Seimo rinkimuose didžiausios intrigos yra trys. Kiek antisistema – tiek, kiek ją tapatinsime su tautine ir konservatyvia antisistema – sugebės mobilizuoti G. Nausėdos rinkėjus, paremdama G. Nausėdą antrajame ture, ir kaip sugebės šią paramą ištransliuoti. Kaip pavyks susitarti su pagrindiniu antisistemos kandidatu – I. Vėgėle. Ir kur čia bus R. Žemaitaičio vieta.

Taigi, laukia tikrai įdomūs rinkimai. Labiau nuspėjami birželį, daug mažiau – spalį.

 

Atgal