Poezija
2025.01.08. LAISVĖS GYNĖJAMS
Albinas Antanas Kazlauskas
Neliūdėkit, mamos, neraudokit!
Negalėsim jau namo pareit...
Teko mums lemtis prieš tankus stoti,
Šalies laisvę gynėm kaip kariai.
Nakties tylą draskė šūvių salvės,
Brovės tankai, rausdami žemes.
Svetima kariauna daužė galvas,
Kad išdrįsom grandines numest...
Švilpiant kulkoms, krito jaunos širdys,
Žemę laistė purpuro purslais...
Okupantai, žvėrimis pavirtę,
Šaudė, mušė, kurtino garsais.
Neturėjom mes nei iečių, kuokų,
Nei aštrių strėlių, kardų naujų...
Suvokėm, kaip protėviai dar mokė,
Kad už laisvę teks mokėt krauju...
Mūsų ginklas buvo – herbo Vytis,
Dainos ir trispalvė vėliava,
Laisvės siekiai ir troškimas didis,
Kad gimta šalis būtų laisva.
Mūsų širdys, virtusios paminklais,
Miestų gatvėm, lentom atminties,
Primena kasdien, kad laisvę ginti
Reikia dėl šviesios Tėvynės ateities.
