Poezija
2022.06.27.DIENA TRUMPĖJA
Kęstutis Trečiakauskas
Praėjo Joninės. Ir vėl diena trumpėja.
Kokia čia vasara, jei jos dar nemačiau.
Bet juk ir mes, jauni pasenti spėję,
Kažkam nespėjom pasakyti "Čiau !"
Bet ką tas trumpas, keistas žodis reiškia ?
Naujadaras ar skolinys ? O gal mada ?
Nesidomės juo niekas ir neaiškins,
Kad tai tik teršalas, kad tai kalbos klaida.
Kalbos, kuria turėtume didžiuotis.
Ją dovanojo protėviai, tėvai.
Bet vos tik burną spėjame pražioti,
Išduodam ją ir dergiame lengvai.
Kodėl koks perėjūnas atsibastęs
Nurodinėja mums. Net remiamas teismų !
Kodėl mums vėl neleidžiama nuspręsti,
Kaip ją išsaugoti, apginti nuo keiksmų.
Jau net į alfabetą snukį kaišo.
O išdavikai laižosi tiktai.
Nebesuprantama ir visiškai neaišku -
Nejaugi tiki, jog neatsakys už tai ?
PAGAUKIT TĄ MUSĘ
Pagaukit tą musę,
Priplokit tą uodą.
Tie vabzdžiai nususę
Gyventi neduoda.
Ne mes juos užpuolėm.
Tai jie gelia, kanda.
Nejau tie gudruoliai
Sau darbo neranda.
NE VISKAS PAŽANGU
Palikite mašinos raktelius.
Padėkite ant stalo telefoną.
Ir eikit, vaikštinėkit kur paklis,
Kol saulė vėl pasidarys raudona.
Sugrįšit. Patalas bus minkštas ir kvapnus.
Užmigsit vos tiktai padėję galvą.
Spalvotus susapnuosite sapnus.
Galėsit išsirinkt gražiausią spalvą.
Ne viskas, kas atrodo pažangu,
Palengvina gyvenimą ir sielą.
Dažniau sulaikiame tik užkaltų langų.
Ir lekiam ten, kur dar labiau nemiela.
YRA TIE SĄRAŠAI
Kaip pažymėti ? Kryželiu ?
Ar patupdyt paukščiuką ?
Pirmiems skirs ašarų, gėlių ...
Kitiems - dar trupučiuką
Leis šitoj žemėj pagyvent.
Jei, aišku, bus paklusnūs.
Tie sąrašai - esmė. Tai bent !
Yra žolė ir usnys.
Žolė neturi pavardžių.
Bet ką jai reiškia dalgis ?
Vėl melo balsą aš girdžiu.
Bet aš velnių privalgęs.
Yra ! Yra tie sąrašai !
Ten viskas sužymėta.
Kol jie nepaskelbti viešai,
Bus viskas pralaimėta,
KUR AUŠTA LIETUVOS DIENA
Kur sena Palūšės bažnytėlė,
Tarp pušynų ir Ignalina.
Rymo šalia Dūkšto koplytėlė.
Tai nuo čia prasideda diena.
Ežeru Dysnų bangelė ritas
Ir žvaigždes gęsina po nakties.
Ir į Lietuvą ateina naujas rytas,
Kupinas tikėjimo, vilties.
Nuostabus šis pasakiškas kraštas.
Labanoro dūdomis garsus.
Gyvas drobėse močiučių raštas.
Ir korys saldaus medaus gausus.
Toks skanus žuvies rūkytos dūmas..
Grybai, uogos, sūriai, obuoliai ...
Ir pušynų oras. Koks gardumas !
Sveikas, gydantis. Tiktai įkvėpk giliai.
Nuvažiuokite į žalią Ignaliną.
Čia, kur aušta Lietuvos diena.
Pabraidykite po žalią jos pušyną.
Ežerą. Ir grįžkit. Su daina.
