Poezija
2022.06.29.APSIŠAUKĖLIS ODISĖJAS
Kęstutis Trečiakauskas
Tai jau kelintą kartą saulė teka ?
Jau nebesuskaičiuoji, Odisėjau ?
Ir kaip ruošiesi grįžti į Itakę,
Jei šitiek kartų baisiai nusidėjai ?
Juk tiek vilionių ! Tiek saldžių vilionių !
Visas esi išbandęs, išragavęs.
Tačiau ruošiesi grįžti po kelionių
Namo, ne vieną bjaurią ligą gavęs.
Ak, tu ištvirkėli ! Ne didvyri Elados !
Tu, kaimo Jurgi ! Miesto pašlemėke !
Su ta pigia plytele šokolado
Ne žmoną tau, o kalę glamonėti.
Tu tiktai vardą suteršei garbingą.
Tai ne tave Homeras apdainavo.
Visų tau žmogiškų dorybių stinga.
Net kelnės lopytos, ir tos yra ne tavo.
Tu po pasaulį išsibastęs, išsitrankęs
Vėl į namus grįžti ramiai numirti ...
Bet nieko neverta galva nei tavo rankos.
Ak, kaip reikėtų tau surengti tikrą pirtį !
LAIKO NEBELIEKA
Bet kam ragai išdygti gali.
Ir uodega. Ir dar kai kas.
Tačiau prasliūkina pro šalį
Visi, išklydę į lankas.
Nerūpi jiems, kas tobulėja.
Kas degraduoja - nesvarbu.
Ir net daug prakaito išlieję,
Jau nesiilsi po darbų.
Tad kitkam laiko nebelieka.
Ir rūpesčiai - kuriems velniams ?
Net ir vienminčiai susilėkę,
Jau nieko gero nenulems.
NESIŠVAISTYK
Nesišvaistyk. Nei pinigais, nei pažadais.
Ir pagyrom, ir kritika - nesišvaistyk.
Ne viskas puošiasi vien kvepiančiais žiedais.
Tai savo kailiu teks patirt ne vieną syk.
Tačiau netinkamas ir kelio vidurys.
Kvailai atrodo tariamas orumas.
Daug kas tiesiog į kelnes pridarys,
Nes ignoruos, kad gelbėt gali krūmas.
Dažnai tiesiog nematom išeities.
Nors jų iš padėties yra gal šimtas .
Kol laukiame, kad ranką kas išties,
Tas reikalas jau pasidaro rimtas.
Atgal
