Poezija
2022.02.19. TAI MITAS
Kęstutis Trečiakauskas
Jei susapnuosi sapną pranašingą,
Ir tris naktis sapnuosi iš eilės,
Žinok, tokie sapnai seniai pradingę.
Jie nei pakenkt tau, nei padėti negalės.
Tai pats gyvenimas tik sapnas. Tik slogutis.
Kai tėvus išveža numirt vaikai.
O tie jiems primena: tu nepamiršk - rogutės !
Kodėl tu jas ant kalno palikai ?
Kodėl tu jas ant kalno palikai ?
O kaip tave vaikai išveš numirti ?
Ir tu pasensi juk. Paimk tas rogutes.
Tai kaip tos išminties senatvės nepagirti,
Jei tą tradiciją vaikų vaikai dar tęs.
Ateina ir senatvė, ir vienatvė.
Tik gal nebus rogučių, nei vaikų ...
Taip baisiai ištuštėjo mūsų gatvė.
Bet tai tik mitas. Susapnuotas. Ne laiku.
VIEN DEBESYS
Jau greit bus pilnatis.
O kaip pilnatvės laukti.
Kai vien naktis. Naktis.
Uždengus visą skliautą.
Vien debesys. Juodi.
Kas išblaivins padangę,
Jei net širdy. Širdy
Tamsa mums saulę dengia.
Gal jau aušros nebus.
Gal pildosi teorija,
Kad žemė nenubus.
Ir liks tik teritorija.
O mes maži, maži -
Tiek mums į galvą kalta.
Bet kuo mes , dievaži,
Kuo esam nusikaltę ?
PROKRUSTO LOVA
Paguldys mus į Prokrusto lovą.
Tik neaišku dar, ar kojas nukapos.
Juk galvų kapoti nepalovė.
Gal geriausia gult tiesiog kapuos ...
Žodžiai ir darbai nesusitinka.
Tiktai protą stengiasi ištrinkt.
O jei jums tas muštras nepatinka,
Galit kitą šalį pasirinkt.
Nes didžiausia laisvė - emigruoti.
Apie kitką - tik svajot gali.
Bet, gana, gana "ant nervų groti".
Tu tikriausiai jau kitoj šaly.
SENAS SIUŽETAS
Kiti veikėjai.
Bet siužetas - senas.
O tu tikėjai,
Kad tai dvasios penas.
Ir alkanas likai.
Tai ne teatro trupė.
Jie tik vilkai. Vilkai.
Ir jiems žmogus nerūpi.
NE IŠ TAVO TVARTO
Aš ne iš tavo tvarto. Ne iš tavo.
Bet lovį mums tu atiduot turi.
Jį tvarto dauguma užprotestavo.
Didžioji dauguma. Mes - keturi.
Tai kiaulė, asilas ir, aišku, avinas.
Ketvirtas - aš. Aš! Nepakeičiamas Ožys.
Kai kas tą šventą teisę neigia, savinas.
Bet neišdegs. Prie lovio jie negrįš.
