Poezija
2022.02.15. POLITIKA NE MOKSLAS
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Politika ne mokslas. Interesas.
Agresyvus, klastingas, be garbės.
Pasaulį sukrečia euforija ar stresas,
Bet ta nematoma jėga nesudrebės.
Ji viską valdo. Programuoja. Ir numato.
Numes netikrą priešą patikliems -
Kvailiai apmulkinti tuoj griebsis automato,
Bet ji ir pergalę, ir pralaimėjimą nulems.
Šantažas, šmeižtas, žudymas, blokados -
Kasdienis ginklas. Elementarus.
Bet slaptos diplomatinės olimpiados! -
Jas laimi tiktai velniškai gudrus.
Čia viskas leista. Nors nepripažinta.
Kai grobia, neskaičiuoja pinigų.
Daugiau pasauly to, kas negrąžinta.
Ir priešų - daug daugiau jų nei draugų.
NEDREBĖK, ŽALIOJI DREBULĖLE
Ko taip drebulės lapeliai virpa ?
Gal kirtėjai miško per arti ?
Dar pernykštis sniegas nenutirpo.
Ir ledai pernykščiai dar tvirti.
Nedrebėk, žalioji drebulėle,
Pastovėsiu po tava šaka.
Kol nudžius nuo lapų ašarėlė,
Neišduosiu, nepaliksiu nė už ką.
Juk viršūnėj tavo mano lizdas.
Kur gimiau kaip paukštis, ne žmogus.
Saugau kaip akies lėlytę jį, kaip vyzdį.
Jis vienintelis. Jis visad bus brangus.
NOTA BENE
Nors išgudrėjai po pasaulį pasitrankęs,
Bet jeigu nori neprarast galvos,
Negerk su "jais" arbatos nei kavos,
O dar geriau - net nepaduok jiems rankos.
Yra net mokslas - EnElPė, kuris
Išminko asmenybę tarsi molį,
Paveikęs įtaiga ir seną, ir jaunuolį,
Į sąmonę vartus atsidarys.
Ir tapsi vergas "jų". Gaujos kareivis.
Tikėsi tuo, ką tau sakys, ką lieps.
Bet nuo tavęs niekšybių mastą slėps.
O tau atrodys, kad pasaulis kreivas.
Bet jei tik tau teisybė atsivers,
Apšauks bepročiu, šmeiš kiek tik įmanoma,
Sugriaus ir ateitį, ir šeimą, ir gyvenimą .
Ir išprotėti ar numirt privers.
Nematomas "jų" ginklas toks baisus,
Kad valdo pinigus, tautas, valstybes.
Minia, jų slapto nuodo įsikibus,
Pavirst avių banda privers visus.
TIK APSIMETINĖJAME
Kas drobę įkapių tėvynei audžia ?
Obliuoja lentą ? Kasa duobę ? Kas ?
Ne vieną netektį patyrėm baisiai skaudžią.
Bet vėl išduodame. Vėl laužome rankas.
Tik apsimetinėjame, kad saugom ją, kad mylime.
Kur tu, stiprybe praeities, esi ?
Kai reikia šaukt, numirt už ją, mes - tylime.
Tiktai ant sniego. Stovime. Basi.
GERIAU PALAKINSIU
Daugiau "nelaikinsiu". Ir nerašysiu komentarų.
Geriau palakinsiu ar šunį , ar kačiuką. Bus geriau.
Jei nieko dar lig šiol nesi nutaręs,
Nutark tą patį. Ką ir aš tariau.
Kai žodis devalvuotas, reikia veiksmo.
Už mus to niekas kitas nedarys.
Nebus naudos, jei blogį tiktai keiksime.
Nebent priremtų jį prie sienos juokdarys.
Nes viso kito jis tiesiog nebijo.
Policijos, prokuratūros, nei teismų ...
Jis net iš Seimo dirbančius išvijo.
Todėl jam kenkt velnioniškai ramu.
TIKTAI BUVĘS
Jeigu net kaimo vardas - tiktai buvęs,
Tai kas jį prisimins ? Ir kas minės ?
Seniai čia nebegimsta joks lietuvis.
Nėra net tolimiausios giminės ...
Nemąsto pakely rūpintojėlis.
Nes jau ir kelio nebeliko. Nė žymės.
Kur tie darželiai ? Kur močiučių gėlės ?
Tai kas palabins, palinkės sėkmės ?
Jeigu prie lango motinos nerymo.
Nėra kas lauktų grįžtančių vaikų ...
Neliko nei sodybų, nei arimų.
Gal gimėm šiam pasauly ne laiku ?
Jisai toks tuščias. Atšiaurus ir svetimas.
Gal čia naktim tik stūgauja vilkai.
Kada mes paskutinį kartą matėmės ?
Tada. Kai tu jį amžiams palikai ...
Atgal
