Poezija
01.22. KLANAS
Kęstutis Trečiakauskas
Klanas - ne tik bala.
Šis žodis reiškia ir gaują.
Tokia jau žmonių valia -
Suteikt žodžiui prasmę naują.
Kai kelia klanai karus,
Tik žmonės nuo jų ir kenčia.
O klano bosas orus -
Džiaugsmingai pergalę švenčia.
Ką nori klanai valdys.
Ramybės nesitikėkit.
Jei reikia, ir nužudys.
Jei jų neįveiksit - bėkit.
Pabėgt, deja, nepavyks,
Nes klanas visur suranda.
Net Antarktidoj aptiks,
Sutraiškys, nusuks jums sprandą.
Kišenėj jų viskas - spauda,
Akim išbadytom Temidė.
Ju credo vienas - nauda.
Bet šaukia - tėvynė žydi !
Jie valdo viską. Visus.
Pasaulis jiems - tik skiedrynas.
Vien mafijos bosas teisus.
Moralė - pramanas grynas.
Visi paversti kvailiais.
Mat tiktai klanas - protingas.
Jis žengia savais keliais -
Kruopštus, gudrus, rūpestingas.
Jau net atpažint jį sunku.
Kodėl ? Nes mes - sukvailėjom.
Net smegenėlių neliko menkų ...
Ilgai. Per ilgai kalėjom.
O vergas gimdo vergus.
Ir laikos tik savo pančių.
Kaipgi iš vergo atgims žmogus ?
Iš ujamo, silpno, bedančio...
Pirmiausia jis turi suprast,
Kad irgi būt laisvas gali.
Tik reikia vienminčių, dorų surast.
Ir gelbėt. Tautą ir šalį.
Atgal
