Poezija
01.09. "CENTRAS" PASAKYS
Kęstutis Trečiakauskas
Spoksodamas į veidrodį galvoju.
Tą tipą aš tikrai kažkur mačiau.
Mąstau - o gal jis kelia man pavojų?
Gal jis koks šmikis siųstas "iš aukščiau"?
Kad nuolat sektų, kad stebėtų, šnipinėtų.
Įtarinėtų. Gal slapta geriu, rūkau.
Ir ką bandau išpešt iš interneto.
Ką blogo apie valdžią pasakau.
Ak tu žalty ! Sovietine baidykle !
Kai trenksiu, tai tik šipuliai byrės.
Manai, kad jau laisvi, tai ir patiklūs ?
Žinau ! Lig šiol gyva Eseseres.
Tik pavadinimas kitoks. Bet viskas klesti.
Net tobuliau nei Brežnevo laikais.
O kad tylėtume, tai paberia palesti.
Tad neužsiimam politiniais niekais.
Tauta neturi balso. Kalba vadas.
O jam diktuoja aukštesni vadai.
Tai jie ir sprendžia - bus pandemija ar badas.
Ir kokiu ženklu pažymėti bus vardai.
Kai sako, kad savi, kas vadeliuoja,
Tu persižegnok - veža tik arklys.
Ir minios nekalba. Jos visad tiktai loja.
Jos be piemens velniaižin kur nuklys.
Todėl iš "Centro" viskam vadovauja
"Centrinio" proto "Centras" išmanus.
Jisai bet kokią nepaklusnią gaują
Sumals į mėšlą ir nukirs sparnus.
Tu nespoksok į veidrodį, debile!
Ten jau ne tavo snukio atspindys.
Tu žmoga ! Tu net pats savęs nemyli.
Tad klaupkis ! Liežuviu išplauk grindis!
Ir elkis kaip nurodyta. Kaip liepta.
Išjunk ir smegenis, ir širdį, ir akis.
Nesispyriok kaip tie ožiai ant liepto.
Kaip egzistuot, tau "Centras" pasakys.
Atgal
