Karaliaučiaus srityje statomos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus pamatams išlieta pirmieji 1200 kubinių metrų betono, pranešė subrangovinė organizacija "Titan-2".

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad iš Minsko atšauktiems Europos Sąjungos (ES) valstybių pasiuntiniams nebus taip lengva grįžti, kaip buvo paprasta išvykti.  

Du dar gyvi 1980 metų Turkijos karinio perversmo lyderiai bus teisiami dėl vyriausybės nuvertimo, informuoja BBC.

Kanada nusprendė Norvegijai grąžinti įžymiojo norvegų tyrinėtojo Roaldo Amundseno tristiebį laivą "Maud", kuris 1930 metais nuskendo Kembridžo įlankoje Kanados šiaurėje.

Kanada nusprendė Norvegijai grąžinti įžymiojo norvegų tyrinėtojo Roaldo Amundseno tristiebį laivą "Maud", kuris 1930 metais nuskendo Kembridžo įlankoje Kanados šiaurėje.

„Dieve, laimink vengrus. Mes didžiuojamės, kad mūsų karalius šv.Steponas prieš tūkstantį metų pastatė Vengrijos valstybę ant tvirto pamato ir padarė mūsų šalį krikščioniškosios Europos dalimi,“- taip skamba viena iš nuostatų, įrašytų naujojoje Vengrijos konstitucijoje, kuri įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d. 2010 m. įvykusiuose rinkimuose į Parlamentą tautinės pakraipos partija „Fidesz“, gavusi du trečdalius balsų, ryžosi pakeisti dar vis tebegaliojančią 1949 m. okupacinę konstituciją, kuri neatitiko šiuolaikinio demokratinio valdymo modelio.

Kaukazo kalnai ir juos virkdančios upės: Kura, Araksas, Ganychas, Gabyras, Terteras... Žalumos pasakoje skendinti Kuros – Arakso lyguma, kurioje, rodos, iš amžių tolių ataidi liaudies dainių ašikų melodijos. Tai vietos, kuriose gimė Dede Gorgudo sakmė, o gyvenimo esmės filosofiją kūrė nepakartojamas XII a. žodžio meistras, poemų „Paslapčių lobynas“, „Leili ir Medžnūnas“, „Septynios gražuolės“, „Iskender – name“ autorius Nizami, į mus dar 1947 m. lietuviškai prabilęs poeto ir vertėjo Aleksio Churgino lūpomis, vėliau – poeto ir vertėjo Lino Brogos virtuozišku vertimu.

Sausio 1-oji – žydi snieguolės ir sakurų šakelės, net lazdynai išskleidė pumpurus. Penktasis metų laikas: „Sakyk, kad penktą metų laiką dovanoji man, tą sausyje pražydusią aguoną...“

Profesorius Alfonsas Vaišvila pabrėžė, jog filosofija nėra išstumta iš mūsų gyvenimo, bet ji pati sąmoningai bando pasitraukti dėl kardinalių problemų. Mokslininkas atkreipė dėmesį į vieną klausimą: kokiu metodu filosofija šiandien vadovaujasi?

Atsižvelgdamas į tai, kad šiandien prašviesėjimo neturime, Romualdas Grigas siūlė veikimo būdą: „Jeigu mąstome apie savo valstybę, savo likimą ir apie prasmingą savo gyvenimą, turime pagrindo mąstyti apie tam tikrus imperatyvus  ir ieškoti dermės tarp veiksmo ir mąstymo – ta dermė šiandien yra pažeista“.

Profesorius Krescencijus Stoškus teigė, jog nuostatos verčia grįžti prie labai senamadiško galvojimo, kad vis dėlto yra kažkoks idealas. Jis klausė, ar mūsų lietuvių liberalai pripažįsta kokį nors teisingumą, kai jie sako, jog pensijų grąžinti nereikia. Pensininkai sako, jog reikia, o tie sako – nereikia. Vadinasi, galime pasakyti, jog kiekvienas turi savo teisę. Gerai, kad atsiranda politikų, kurie turi vadinamąją atjautą – kaip Šopenhaueris pasakytų, savybę, kurią turi nuo lopšio. Vis dėlto didelės reikšmės turi ta aplinka, kurioje žmogus bręsta. K. Stoškus mano, kad filosofija šiame apirusiame pasaulyje ničnieko negali padaryti.

Euro zonos krizė, geopolitiniai sukrėtimai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, gavę "arabų pavasario" pavadinimą, ir avarija Japonijos atominėje Fukušimos elektrinėje užėmė pirmąsias pozicijas svarbiausiųjų 2011 m. įvykių sąraše, kurį sudarė Europos Sąjungos žiniasklaida. Sudarant šį sąrašą buvo atsižvelgta tiek į įvykių reikšmę visam pasauliui, tiek į interneto vartotojų susidomėjimą atitinkama tema elektroninėse Europos leidinių versijose.

Gruodžio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje vyko bendras LMA Mokslininkų rūmų, Mykolo Romerio universiteto ir LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus renginys tema „Globalizacija ir kultūra socialinės filosofijos erdvėje“. Jis buvo skirtas Lietuvos filosofų knygos „Globalization and Culture: Contemporary Social Cognition. Lithuanian Studies. Washington D. C.: CRVP, 2011“ sutiktuvėms. Renginį vedė LMA n. k. Romualdas Grigas ir profesorė Jūratė Morkūnienė. Temperamentingoje prakalboje R. Grigas pažymėjo, jog tema skausminga. Jis kalbėjo apie nūdienos pasaulio išgyvenamą dramą, kuri vyksta, kaip šimtmečiais vykdavusios vidinių ligų graužiamų senųjų civilizacijų dramos.

Sudane yra daugiau piramidžių negu Egipte.

Klaipėdietis mokslininkas dr. Petras Grecevičius Kinijoje įgyvendins labai sudėtingą sumanymą - projektuos Baltų kultūros parką. Lietuviai - vieninteliai iš Baltijos šalių turės teisę įrengti savo kultūros parką. Visas lėšas objektui kurti skirs Kinijos investuotojai.

Vilnių pastebėjo ir įvertino JAV laikraštis "The New York Times", įtraukęs jį į straipsnį "Naujoviški miestai, kurie galvoja apie savo veiklą".  Laikraščio straipsnyje pateikiama keleto miestų apžvalga.

Šią savaitę viename mūsų šalies miške į laisvę paleisti 8 veislynuose išauginti didžiųjų apuokų jaunikliai.

Šį mėnesį pasaulio populiacija gali pasiekti 7 milijardų ribą. Vos prieš 50 metų pasaulyje tebuvo 3 milijardai gyventojų, o 2100 m. žmonių skaičius Žemėje gali peržengti 10 milijardų, Jungtinių Tautų (JT) pranešimą cituoja "RIA Novosti".

Terminas „priežiūros valstybė“ perimtas iš Omaz ikir – Chattab, imperijos kalifo, paremtas solidarumo idėja. Valstybė prižiūri pilietį nuo lopšio iki karsto. Moderni priežiūros valstybė susiformavo 19 amžiuje. Socialinio draudimo sistema perimta iš Bismarko teorijos. Kai kurie įstatymai ir taisyklės remiasi automatine sistema, nekomercine draudimo idėja. Šiuos pavyzdžius galima atsekti Švedijos ir Naujosios Zelandijos teisinėje sistemoje. Vėliau, XX amžiuje, socialinių privilegijų sistema buvo išplėsta ir įgavo kitą formą.

Ukrainoje Lvove Religijų istorijos muziejus jau nuo 1990 metų organizuoja kasmetines  tarptautines mokslines konferencijas „Religijų istorija Ukrainoje“. Jau kelinti metai į šiuos renginius, kurie paprastai vyksta gegužės mėnesį, kviečiama ir šio straipsnio autorė.