Kelionės
02 01. Panevėžio žygeiviai keliauja 1863 metų sukilėlių takais
Panevėžio žygeivių klubo narė Ona Striškienė
Panevėžio žygeiviai jau pradėjo minėti 1863 metų sukilimo 150-ųjų metines. Sausio 22 dieną – Sukilimo manifesto paskelbimo dieną žygeiviai lankė Paberžę. Dalyvavo proginės monetos (sidabrinės 50 litų), skirtos 1863-1864 m. sukilimo sukakčiai, išleidimui ir pristatymui 1863 m. sukilimo muziejuje. Lankė Paberžės bažnytėlę, nusilenkė prie kapo Tėvo Stanislovo atminimui, kapinėse aplankė sukilėlių kapus.
Sausio 26 dieną panevėžiečiai surengė slidžių – pėsčiųjų žygį po Žaliąją girią, skirtą sukilimui paminėti. Šio žygio organizatorius ir vadovas buvo žygeivis Algimantas Stalilionis, jis parengė detalią žygio schemą, atžymėdamas lankytinus objektus. Žygio tikslas buvo prisiminti kritusius už Lietuvos Laisvę sukilimuose, kovose su okupantais, pasigrožėti puikia gamta.
Žygeiviai 1863m. sukilėlių stovyklavietėje "Klėtelės". Algimanto Stalilionio foto
Į žygį vykta nuosavomis lengvomis mašinomis, kartu paimant ir kitus keliautojus. Dalyvavo, atvykusieji iš Panevėžio rajono ir miesto bei studentai, kurie savaitgaliais grįžta į savo šeimas. Kelionės metu pirmiausia buvo sustota šeštame kelio Panevėžys – Vabalninkas kilometre, prie paminklo buvusiam Žaliosios rinktinės būrio vadui, partizanui Petrui Tamošiūnui-Simui (aut. B.Mažylis), kuris žuvo 1952 m. žiemą. Čia suplevėsavo žygin pasiimta Aukštaitijos vėliava, buvo prisimintas žaliosios rinktinės būrio ir jo buvusio vado Petro Tamošiūno-Simo veikla ir likimas, pokario partizaninis judėjimas.
Žygio dalyviai Stumbriškyje susirinko Dalios Petraitienės sodyboje, palikus automobilius miško keliukais keliavo į pelkėtą vietą, vadinamą „klėtelėmis“, kur 1863 m. buvo sukilėlių maisto ir ginklų sandėliai. Buvusių sandėlių vietoje pirmasis atminties ženklas Karsakiškio mokyklos mokytojo Prano Tamošiūno rūpesčiu buvo pastatytas 1974 metais. Čia surašytos žuvusiųjų pavardės: Bernardas Vidugiris, Vaclovas Vidugiris, Silvestras Kopūstas, Augustas, Povilas, Steponas Rudžiai, Čerkesas, Karalius, Breivė ir kiti. Atminties ženkle yra įrašas „1863 m. sukilimas atgaivino laisvės ilgesį“, čia buvo uždegtos žvakelės, nusifotografuota.
Buvusioje stovyklavietėje sukurtas laužas, prie jo apie 1863 m. sukilimo pradžią ir eigą kalbėjo žygio vadas Algimantas Stalilionis. Jis pagarsino 1863 m. sausio 22 d. paskelbtą sukilimo manifestą ir atsišaukimą į valstiečius, pateikė šio dokumento faksimilę. Jį trumpai papildė kraštotyrininkai Bronislovas Mažylis, Ona Striškienė, Rasma Buzienė. Išraiškingai Algimanto Kaminsko istorinius eiliavimus iš knygos „Kėdainių kronikos“ apie sukilėlių kovas skaitė panevėžietis žygeivis Juozas Braidokas. Prie laužo išsidžiovinti rūbai, dainuota, diskutuota ir bendrai papietauta, pailsėta.
Pasukta link vietos, kur 1944 m. gruodžio 29 d. žuvo penki partizanai, ten, kur buvo bunkeris yra pastatytas tipinis atminties ženklas žuvusiesiems, prie jo uždegė žvakelės. Čia prisiminta miškuose kovojusiųjų ir gyvenusiųjų kasdienybė, rizika, viltis, siekiai.
Pakeliavus mišku Paliūniškio link, aplankyti Sukilėlių kapai, dar vadinami „Paliokų“ kapais. Paminklo įraše išdrožti žodžiai: „1863 m. sukilimo sukilėlių kapai. Jie kovojo už žemę ir laisvę“. Šalia augančiame medyje yra tautodailininko Arvydo Petrulio sukurta koplytėlė su rūpintojėlio skulptūrėle.
Pačiame Stumbriškyje uždegtos žvakės prie paminklo sukilėliams. Jis yra netoli Varupio ir Pyvesos santakos, šalia kelio Panevėžys – Vabalninkas. Grįžtant į Panevėžį visiškoje tamsoje aplankytas netoli Stumbriškio, aukščiausioje Žaliosios girios kalvoje 1993 m. pastatytą buvusiam Panevėžio apskrities, karinių jėgų organizatoriui Elizejui Liutkevičiui, paminklinį koplytstulpį (aut. Jonas Matulis).
Atgal
