Kelionės
06 14. Telšių miestas šviesėja, puošiasi
Vytautas Žeimantas
Grupė vilniečių žurnalistų buvo pakviesta keliauti į Telšius ir susipažinti su miesto teritorijos planavimu bei jo sprendinių įgyvendinimu. Kelionė buvo ne artima, bet neprailgo, nes talkinant Aplinkos ministerijos darbuotojams Selemonui Paltanavičiui ir Raimondai Karnackaitei visa laiką vyko įdomus ir turiningas nuomonių ir įspūdžių pasikeitimas.
TelšiųŠv. Antano Paduviečio katedra
Dažnas kolega, kaip, beje, ir aš, bandėme spėlioti, kokie Telšiai mus pasitiks. Į šį miestą soviet
metyje dažnai teko važiuoti. Tada dirbau "Tiesoje", Pramonės ir transporto skyriuje, o Telšiai statė vieną po kitos pramonės įmones. Taigi, buvo apie ką rašyti. Apie augantį pramoninį centrą, telšietišką produkciją ir telšiečių laimėjimus. Apie trūkumus, planavimo klaidas, prastėjančią miesto ekologiją nebuvo galima rašyti, nes mus pirmyn vedė neklystanti komunistų partija.
Po tokių komandiruočių į Telšius tekdavo rašyti pakyliai, nors viduje ir kirbėjo įvairūs klausimai. Kodėl miestas vis labiau atrodo murzinai pilkas? Į kokią nežinią dingsta didėjančio miesto nutekamieji vandenys, jei augant pramonei niekas valymo įrengimų nestatė? Kodėl prie Masčio ežero jau baiminasi prieiti net didžiausi padaužos? Tos senos slogios mintys ir dabar, važiuojant į Telšius, nedavė ramybės. Ką dabar pamatysiu?
Atvykę į Telšiuose mes patekome į Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algirdo Žebrausko globą. Ir čia mums labai pasisekė, nes jis apie trisdešimt metų dirbo miesto architektu, jo dėka buvo įgyvendinta daug įdomių iniciatyvų. Pasikeitė, pašviešėjo miesto veidas, išryškėjo senųjų aikščių grožis, atsigavo architektūros paminkai, atsirado naujų statinių, ypač suklęstėjo mažoji architektūra, organiškai įsiliedama į miesto visumą. Iškilo naujų skulptūrų, gražiu skabesiu prabilo miesto laikrodis, iškylęs baltame bokšte, atsirado anfiteatras, Telšių ir Žemaitijos istoriją menančių meno kūrinių.
Žurnalistai klausosi profesoriaus Algirdo Žebrausko (dešinėje)
Naujam gyvenimui pakilo ir Masčio ežeras. Iš pradžių buvo pastatyti valymo įrengimai ir nutekamieji vandenys jau nustojo tešti ežerą. Be tai buvo tik ežero gelbėjimo pradžia. Anot A. Žebrausko, teko net du kartus valyti ežero dugną, išvežti ne vieną tūkstantį tonų negyvo grunto. Teko ir apvalyti ežero pakrantes, padaryti jas ne tik prieinamas, bet ir lankomas. Dabar ežeras tapo tinkamas rekreacijai, vanduo jau švarus, galima maudytis, ežere pagautą žuvį jau saugu dėti į keptuvę. Ežeras vis labiau atgauna telšiškių pasitikėjimą.
Per pusdienį daug nepamatysi, todėl mes apsiribojome tik miesto centrine dalimi, kuri per pastaruosius dešimtmečius tapo tikru urbanistikos paminklu.
Žemaičių siena Telšiuose
Mieste yra 1791 metais pastatyta Šv. Antano Paduviečio katedra. Ji kaip balta gulbė, iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre, barokinė. Katedros bokštas pristatytas 1859 m. (archit. F. Rimgaila). Altorius jai darė skulptorius T. Podhaiskis ir vietinis meistras J. Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Beje, tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu altoriumi.
Telšiai vyskupijos centru tapo 1926 metais. Pirmuoju Telšių vyskupu tapo 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis (1866-1943 m.). Dabar jo palaikai ilsisi katedros rūsyje. Įdomūs ir Vyskupų rūmai, pastatyti 1929 m. Juos projektavo žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis.
Akį traukia ir 1867 metais pastatyta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, išlikę buvusio bernardinų vienuolyno pastatai.
1927 m. Telšiuose buvo įsteigta Žemaičių kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, 1946 m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu 1989 m. ji prisikėlė ir tapo Telšių kunigų seminarija.
Telšių miesto laikrodis
2013 m. Telšiuose buvo minimas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus. Iškilmingose pamaldose miesto centre dalyvavo Popiežiaus Pranciškaus legatas, Budapešto arkivyskupas kardinolas Peter Erdo, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos vyskupai, vyskupijos kunigai ir vienuoliai. Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos vadovai, kiti garbūs svečiai.
Telšiai XIX amžiuje buvo ir žydų religinis centras. Čia veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).
Pietiniame pakraštyje, Masčio ežero pakrantėje, yra miesto parkas, su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pab. - XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai. Įdomus ir "Alkos" muziejus.
2016 m. Telšiai su projektu „Ant septynių kalvų - septynios meno kalbos" tapo Lietuvos kultūros sostine.
Atgal
