ISTORIJA
06 15. Prikelta atminčiai tragiškiausios Lietuvos istorijos atkarpa. Dviejų šimtmečių už Lietuvos nepriklausomybę kovų atminimo ženklai Jono Paršeliūno fotografijų parodoje.
Ona Mažeikienė
Lietuvai lemta gyventi tarp didelių kaimynų: Rusijos Vokietijos, Lenkijos. Kaimynų nepasirinksi... O santykių tarp kaimynų ne visada geri... Lietuvai visą laiką teko kovoti už tautos išlikimą: viduramžiais - tik nugalėjus kryžiuočius Žalgirio mūšyje galėjo lengviau atsikvėpti. Po Liublino unijos Lietuvai už valstybingumą teko grumtis su Lenkija. Ne kartą Lietuva kentė skaudžius Rusijos antpuolius, ypatingai nukentėjo per XVII vid. karą su Maskva, per kurį valstybė neteko žmonių ir vertingiausių kultūros meno vertybių. Rusijos kišimasis į Lietuvą visada jaučiamas... Po Abiejų Tautų Respublikos trijų (1772, 1793, 1795 m.) padalijimų Lietuva (išskyrus Užnemunę) patekusi į Rusijos imperijos sudėtį prarado be galo daug, netgi savo vardą - vadinta Šiaurės–Vakarų kraštu. Po II-ojo padalijimo (1794 m.) vyko Kosciuškos sukilimas, kuriam Lietuvoje vadovavo Jokūbas Jasinskis. XIX a. Lietuvoje prieš Rusiją imperijos okupaciją vyko du: 1931 ir 1863- m.sukilimai. Po pirmojo sukilimo pralaimėjimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, o po antrojo - vykdytas lietuvių kalbos bei rašto lotyniškais rašmenimis draudimas, trukęs 40 (1864 – 1904) metų. Po Rusijos imperijos jungu Lietuva buvo iki I ojo pasaulinio karo. Lietuvai visais laikais teko ginti savo kalbą, tikėjimą, savo kultūrą, žemę, kovoti už išlikimą. 1918 Vasario 16 d. paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, kurią reikėjo įtvirtinti - dar dvejus metus teko kovoti trimis frontais: su bermontininkais, bolševikais ir lenkais.
Visagalis Laikas daug ką nustumia į užmarštį. Labiausiai įsimintinos pastarųjų dviejų šimtmečių okupacijos ir jų padarytos skriaudos. Atmintį nuolatos reikia gaivint, apie tai reikia kalbėti, rašyti, bet geriausiai padeda vizualus įvykių atminimo įamžinimas: kaip šiuo atveju Jono Paršeliūno fotografijų paroda „200 metų lietuvių kovos už nepriklausomybę ženklai“, kuri atidaryta 2012 birželio 13 d. Seimo III rūmų parodų galerijoje.
Parodoje pateikta apie 80 fotografijų (daugiau netilpo) menančių lietuvių kovas už laisvę: pradedant koplytstulpiu Baro konfederacijos (veikusios 1768-1772 m.) įvykiams atminti ir baigiant paskutinės sovietų okupacijos aukos – Artūro Sakalausko žūties vietoje - prie Seimo, paminklu.
Marijampolė, Vytauto parkas. Paminklas Tauro apygardos partizanams
Baro konfederacijos tikslas ginti Lietuvos savarankiškumą prieš Rusijos įtaką ir jos statytinį Stanislovą Augustą Poniatovskį bei Čartoriskius. Konfederatų šūkis „už tikėjimą ir laisvę“. Rodomas - Baro konfederacijai atminti koplytstulpis Vepriuose (Ukmergės raj.), manoma, jis pastatytas konfederacijos organizatoriaus Simono Kosakovskio giminaičių (XVIII a. pab.)
Eksponuota 1831 metų sukilimo dalyvės Emilijos Pliaterytės (1806-1831, mirusios Vainežerio dvare (Lazdijų raj.) skulptūra. Sukilimo kapitonė buvo kilusi iš garsios grafų Pliaterių giminės. Kitas paminklas atminti 1831 06 19 d. mūšiui tarp rusų ir sukilėlių, vadovaujamų gen. Antano Gedgaudo, Aukštuosiuose Paneriuose.
Vadokliai, Panevėžio raj. Paminklas Vyčio apygardos partizanams
1863 metų sukilimo dalyviams atminti paminklas Sukilėlių kalnelyje, Šiauliai.
1863 metų sukilėlių kapavietės-paminklai Biržų ir Labanoro giriose
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, dėl jos įtvirtinimo dar kovota dvejus metus. Valstybė tik kūrėsi, organizavosi savanorių kariuomenė. Pirmosios kovos su bolševikais vyko 1919 m. vasarį Kėdainių- Šėtos- Jiezno- Alytaus kryptimi. Parodoje eksponuotas paminklas, kovojusiam su bolševikų daliniais, savanoriui, pirmajam žuvusiam už nepriklausomybę Povilui Lukšiui (1886-1919 02 08). Paminklas pastatytas jo žūtie vietoje Taučiūnuose (Kėdainių raj.) 1929 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą ir stovėjęs iki 1962 m, vėliau Komunistų partijos įsakymu nugriautas. 1989 m.
P. Lukšio žūties 70-čiui pastatytas kryžius, o 1993 02 16 d., pagal buvusį projektą, atstatytas ir pašventintas.
Dubičiai, Varėnos raj.. Paminklas1863 m. sukilėliams jų palaidojimo vietoje
Bolševikų tikslas - pasiekti Suvalkiją, užimti Kauną ir sunaikinti Lietuvos Respublikos vyriausybę. Jiezne bolševikai buvo sulaikyti. Eksponuojama Lietuvos savanorių žuvusių mūšyje su bolševikais 1919 02 13 kapavietė (Jieznas, Prienų raj.). Tą pačią dieną, kaip ir Jiezno mūšis, Alytuje ant tilto per Nemuną žuvo pirmasis už nepriklausomybę kovojęs karininkas Antanas Juozapavičius (1894-1919 02 13). A.Juozapavičius I Pasaulinio karo metu tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, 1918 m. birželį grįžo į Lietuvą, buvo Krašto apsaugos ministro Augustino Voldemaro adjutantu. Paskirtas vadovauti I-jam pėstininkų pulkui. Žuvo nuo bolševikų kulkos savo 25 –ojo gimtadienio rytą ir buvo palaidotas Šv. Liudviko bažnyčios šventoriuje, tų pat metų balandžio 28 d. perlaidotas Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje. Parodoje - eksponuojama jo ir greta Artūro Sakalausko antkapiniai paminklai.
Eksponuojamas paminklas Lietuvos savanoriams, žuvusiems Radviliškio kautynėse
(1919 11 22 d.) su bermontininkais.
Apie kovas su lenkais liudija keletas parodoje eksponuotų atminimo ženklų: kapai Lietuvos karių žuvusių 1919 -1920 m. Seinuose. ir paminklas „Lietuvos kariams žuvusiems už tėvynės laisvę 1920 m. bei koplytstulpis laisvės kovotojams, žuvusiems Suvalkų trikampyje, pastatytas Punsko bažnyčios šventoriuje. Paminklas Lietuvos savanoriams „Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m. ties Giedraičiais“.Dail. Antano Jaruševičiaus 1927 m sukurtas paminklo projektas ir pagal jį pastatytas 1928 m. aikštėje šalia bažnyčios. Tai, bene, vienintelis kovų už laisvę monumentas sovietmečiu nebuvo nugriautas. Naujai restauruotas - tebestovi. Eksponuojamas Roberto Antinio (vyresniojo) paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Širvintose.
Žuvusiems 1920 m. spalio - lapkričio mėn. kovose su lenkais Širvintų –Giedraičių fronte., palaidotiems Širvintų kapinėse.
Vilniaus ir Vilniaus krašto (1922 – 1939) Lenkijos okupacija, Antrasis pasaulinis karas ir užsitęsęs sovietmetis paliko didžiules netektis ir skriaudas: tūkstančiai tūkstančių žuvo laisvės kovose, kalėjimuose ir tremtyse. Birželio mėnuo mena skaudžiausius Lietuvai įvykius: sovietų okupaciją ir po metų - pirmąją žiauriausią tremtį į ledjūrį bei Sibiro platybes...
Didžiąją parodos dalį sudaro XX a. vidurio ir II pusės - pokario laisvės kovų už nepriklausomybę atminimo ženklai. Atminimo kryžius ir paminklas Lietuvos pasieniečiui, pirmajai sovietų okupacijos aukai Aleksui Barauskui (1899- 1940 06 15). Eksponuotas Roberto Antinio (jaunesniojo) sukurtas memorialas 1941 m. birželio sukilėlių atminimui, pastatytas 1991 m. senosiose (sunaikintose) Kauno kapinėse. Rodoma prie „Kryžiaus-medžio“ garbės sargyba. „Kryžiaus - medžio“ lapuose surašytos palaidotų žmonių pavardės.
Pateiktas Lietuvos partizanų apygardų žemėlapis (iš S. Abromavičiaus, k. Kasparo R.Trimonienės kn. „Didžiosios Kovos apygardos partizanai“).
Parodyta kelios dešimtys paminklų, žyminčių Lietuvos pokario partizanų kovų už laisvę jų žūties, niekinimo bei laidojimo vietas, o taip pat paminklai- memorialai menantys partizanų vadus, apskritai kruviną kovą už Lietuvos laisvę.
Rodomi paminklas - Lietuvos partizanų vadui, generolui Jonui Žemaičiui –Vytautui (1909- 1954), ketvirtajam Lietuvos prezidentui ( atidengtas 1999 02 16.Vilniuje prieš krašto apsaugos ministeriją). 1953 m. buvo išduotas jo bunkeris, vadas suimtas gyvas, žiauriai kankintas ir po metų Butyrkų kalėjime Maskvoje sušaudytas.
Kitas paminklas partizanų vadui generolui Adolfui Ramanauskui – Vanagui (1918-1957), pastatytas Lietuvos kariuomenės karių kovinio rengimo centre Nemenčinėje
Paminklas (1949 m. vasario 10-20) visos Lietuvos partizanų apygardų vadų suvažiavimui atminti, atidengtas 2010 11. 22d. Minaičiuose (Radviliškio raj.)Skulptorius Jonas Jagėla. Rodomas ir atstatyto bunkerio vidus, kur 1949 vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) deklaracija.
Verta bent pavardinti ir kitus eksponuojamus paminklus (dažnas Lietuvos žemė kampelis aplaistytas žmonų krauju ir paminklų yra žymiai daugiau, deja, dar ne viskas žinoma)
Paminklas LLKS atstovui užsieniui, legendiniam partizanų majorui Juozui Lukšai Daumantui (1921-1951) Veiveriuose. (Prienų raj.)
Partizano majoro Juozo Lukšos-Daumanto žuvimo (1951 09 040 vieta prie Pabartupio kaimo (Kauno raj.)
Didvyrių kalnas Kalniškės (Lazdijų raj.) miške. 1945 05 16 vyko žiaurios kautynės tarp Lietuvos laisvės kovotojų ir NKVD dalinių. Žuvo 44 partizanai, išniekint Simno aikštėje. Paminklas Simno kapinėse, kuriose palaidoti Kalniškės mūšyje žuvę partizanai ir jų vadas Jonas Neifalta-Lakūnas
Kryžių kalnelis Merkinėje, kur buvo užkasti žuvę Dainavos apygardos partizanai
Paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams Gelvonuose (Širvintų raj.)
Skulptorius Jonas Jagėla.
Koplyčia Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti Kaišiadorių kapinėse.
Didžiosios Kovos apygardos partizanų kapavietė ir paminklas laisvės kovotojams Trakuose ir paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams Elektrėnuose
Buvusio Margio bunkerio ir II Kiauneliškio mūšio (1945 03 11-12 ) vieta Labanoro girioje (Švenčionių raj.)
Paminklas Vytauto apygardos Šiaurės Rytų srities štabo partizanams, žuvusiems bunkeryje (1951 0319), Labanoro giria (prie kelio į Šnieriškes).
Paminklas Algimanto apygardos partizanams atminti Troškūnuose (Anykščių raj.)
Skulptorius Jonas Jagėla.
Koplytėlė, kovoje su SSRS okupacine kariuomene (1945 09 17 d.) Biržų girioje žuvusių 24 partizanų, atminimui.
Paminklas Algimanto ir Vyčio apygardų partizanams, žuvusiems 1944-1954 m., užkastiems Tatulos upelio pakrantėje, Gerkiškių k. (Biržų raj.)
Panemunis, vieta kur buvo užkasami žuvę partizanai (Rokiškio raj.)
Paminklas žuvusių Vyčio apygardos partizanų atminimui., Taujėnų miškas (Ukmergės raj.) kur 1945 01 12 žuvo pirmasis apygardos vadas, kpt. Jonas Krištaponis.
Paminklų ansamblis Vyčio apygardos vadų, partizanų, jų rėmėjų ir ryšininkų atminimui, esantis magistralės Vilnius-Panevėžys dešinėje, prieš posūkį į Raguvą.
Paminklas Prisikėlimo apygardos partizanams Šeduvoje (Radviliškio raj.)
Partizanų kapai ir paminklas „Kančia ir viltis“ – pasipriešinimo sovietinei okupacijai aukų atminimui Ginkūnų kapinėse (Šiauliai)
Paminklas paskutiniam Prisikėlimo apygardos vadui Juozui Paliūnui-Rytui, žuvusiam (1952 10 02) Padotnuvje (Kėdainių raj.)
Paminklas niekintiems bei Krakių apylinkėse žuvusiems Kęstučio bei Prisikėlimo apygardų partizanams (Kėdainių raj.)
Paminklas Žemaičių apygardos partizanams Telšiuose
Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę 1944-1954 m. prie buvusios stribinės pastato Varniuose.
Paminklas Kęstučio apygardos partizanams Tauragėje.
Paminklas jungtinės Kęstučio apygardos vadui J.Kasparavičiui-Visvydui ir jo adjutantui A.Biliūnui-Džiugui, žuvusiems (1947 04 09) bunkeryje Batakių miške (Tauragės raj.)
Paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio- Siaubūno žūties (1965 03 17) vieta - sodyba Papiškių k. (Utenos raj.)
Romo Kalantos, protestuojančio prieš sovietų okupaciją. susideginimo vieta prieš Kauno muzikinį teatrą, 1972 m.
Memorialas Medininkuose - Omon smogikų (1991 07 31) nužudytiems septyniems Lietuvos pareigūnams atminti.
Lietuvos laisvės aukų atminimui Memorialas Antakalnio kapinėse. Archit.Juras Balkevičius, skulpt. Stanislovas.Kuzma
Kokybiškose fotografijose atspindėtas, bene, skausmingiausias Lietuvos istorijos tarpsnis. Žvelgiant į fotografijas negali likti abejingu. Staptelėjus prie kiekvienos fotografijos kyla noras, apie tuos žiaurumus ir padėjusius galvas už Lietuvos laisvę jaunus kovotojus, sužinoti plačiau... Vyresnieji dar kai ką prisimename, bet kaip tai būtų naudinga pamatyti ir sužinoti jaunimui, to nepatyrusiam netgi sunku suvokti, kad taip galėjo būti... Vizualūs dalykai įsimena ilgiau. Ne veltui patarlė sako, kad geriau vieną kart pamatyti, negu dešimtis kart išgirsti. Jau gatava vizualia medžiaga galėtų susidomėti Švietimo ministerija - patarti, pasiūlyti ir parūpinti mokykloms fotografijų komplektėlius...
Fotografijų autorius Jonas Paršeliūnas yra fizinių mokslų daktaras, ilgametis Puslaidininkių fizikos instituto darbuotojas. Fotografuoti mėgęs nuo vaikystės, pastaraisiais metais, išėjęs į pensiją grįžo prie savo pomėgio ir daro Lietuvos kultūros labai reikalingą darbą. Labiausiai jį domina senoji Lietuvos architektūra, Lietuvos totorių bendruomenės paveldas ir laisvės kovų atminimo paminklai. Tai be galo prasmingas, bet pakankamai brangus užsiėmimas. Fotografija kainuoja... važinėti po Lietuvą ( ir ne tik) savo automobiliu, žinant kiek kainuoja benzinas, aiškinti nereikia... Matyt, atperka atlikto didelio darbo vaisiai - prikelta atminčiai tragiškiausia Lietuvos istorijos atkarpa. Už visa tai verta, o tą galiu, pasakyti autoriui bent nuoširdų AČIŪ !
Atgal
