ISTORIJA
2025.02.12.Kas atskleis Katedros požemių paslaptis? (II)
Violeta Rutkauskienė
Lietuvos heraldikos istorikė
Specialiai „Lietuvos aidui“ iš Čikagos
Karališkos kriptos ir valdovų palaikų atradimas Katedroje 1931 m. pranešimai Lietuvos lenkų ir Lenkijos spaudoje
Spalio 1 d. –Lenkijos spauda praneša, kad radus karališkąją kriptą su valdovų palaikais ir Vladislovo IV metalines dėžutes su karaliaus širdimi, Lenkijos valdžia perims pilną globą rastų karališkų palaikų ir prižiūrės jų perlaidojimo tvarką. Taip pat Lenkijos valdžia paskirs atsakingus pareigūnus ir sudarys komisiją, kurie tiesiogiai palaikys ryšius su Vilniaus Katedros Gelbėjimo komitetu. Komisijai vadovaus Lenkijos ministras pirmininkas Aleksandras Prystorius. Toliau tęsiami Katedros požemių tyrimai, ir jie vyksta sėkmingai. Pumpuojant vandenį iš Šv. Kazimiero koplyčios rastos kelios metalinės sagtys ir elnio ragai. Jie visi bus pridėti prie katedros radinių. Nuėmus marmurines plytas prie pagrindinio įėjimo, rasti keli rūsiai, kuriuose matomos kaukolės ir griaučiai. Kaukolės ir kaulai apgedę, o viena kaukolė aiškiai turi kirtimo ietimi ar kirviu paliktą sužalojimą.
Barboros Radvilaitės antkapių projektai 19 a. antroji pusė. Aut. Henrikas Dmochowskis
Barboros Radvilaitės antkapių projektai 19 a. antroji pusė. Drackis, 1861 m.
Bendras atrastosios karališkos kriptos vaizdas. Nuotr. aut. J. Bulhakas, 1931 m. , Lietuvos Valstybės istorijos archyvas
Aleksandro Jogailaičio kalavijas ir karūna. Nuotr. aut. J. Bulhakas, 1931 m.
Karališkų palaikų tyrėjai atrastoje kriptoje. dail. K. Kviatkovskis, 1933 m.
Lenkijos Ministras pirm. Aleksandras Prystor su lydinčiais asmenimis prie karališkos kriptos Katedroje
Karališkojo mauzoliejaus statyba
Laikinasis mauzoliejus Vilniaus arkikatedros Valavičių koplyčioje (Vilniaus bazilikos [katedros] Karalių kripta). Fot. J. Bulhakas. 1933 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Vilniaus lenkų spaudoje tuo metu aptarti 19 a. viduryje sukurti Barboros Radvilaitės antkapinių paminklų projektai.
Spalio 5 d. – lenkų spauda plačiai rašo apie tolimesnius Katedros gelbėjimo darbus ir karališkų palaikų tvarkymą. Pranešama, kad posėdžiavo Katedros Gelbėjimo komitetas. Toliau ruošiamas ir rengiamas Mauzoliejus karališkiems palaidojimams. Nutarta, kad karališki palaikai bus sudėti į vario/bronzos karstus, o Vladislovo IV – širdis į urną.
Kriptos vaizdai atidžiai fotografuojami, kripta ir radiniai matuojami, detaliai aprašomi ir inventorizuojami. Medikai prof. K. Opoczynski, M. Reicher ir Sengaliewicz ruošiasi atidžiai apžiūrėti ir ištirti palaikus. Prof. Hlasko, p. Gorzukowski perims karališkų karūnų, lentelių ir kt. auksinių ir bronzinių daiktų tyrimą. Dar galutinai nenuspręsta, ar karūnas gražins prie palaikų, ar gamins kopijas....
Spalio 10 d. – vietinė Vilniaus lenkų spauda praneša, jog karalių kriptą aplankė Literatų būrelio nariai. Viena apsilankiusioji aprašo savo įspūdžius. Ji rašo, kad karaliaus galva su karūna dabar guli prie gyvųjų įėjimo, karūna pažaliavusi ir pajuodavusi nuo pelėsio.
Spalio 11 d. – prisiminta Karaliaus Aleksandro Jogailaičio 425 m. mirties sukaktis. Ta proga straipsnis apie jo laidojimą, kaip jis vyko. Iš jo sužinome, kad karalius palaidotas su karūna, skeptru ir obuoliu – visomis karališkomis regalijomis. Vilniaus katedrą aplanko iš Lenkijos atvykusi didelė valdžios vyrų delegacija. Prie katedros juos pasitinka Garbės sargyba, sugrojamas Lenkijos himnas. Ministras pirmininkas su delegacija apžiūri kriptą ir su Katedros bei Vilniaus aukštaisiais dvasininkais sutaria, kad karalių palaikų perkėlimas ir katedros gelbėjimas yra bendras Lenkijos valdžios ir dvasininkijos reikalas. Visi darbai bus vykdomi bendru rūpesčiu, pasirašomas bendro susitarimo aktas.
Spalio 16 d. – Lenkijos spauda aprašo skubiai Vytautui ruošiamą paminklo projektą ir iškilusį ginčą tarp dviejų dailininkų L. Slendzinskio ir K. Jakimavičiaus. Vytautas dar nerastas, o jo paminklu susirūpino okupacinė lenkų valdžia ir lenkiška Vilniaus administracija....
Spalio 25 d.– vietinė Vilniaus lenkų spauda skelbia apie rastą Aleksandrui priskiriamą kalaviją. Jis 1 m. ilgio, gerai išlikusi rankena,
turėjęs būti ilgesnis, bet dalis kalavijo sunyko ir neišliko. Po kaukole rasti 2 žiedai. Visi radiniai, išskyrus palaikus, perkelti į Katedros lobyną.
Toliau tęsiant darbus, Katedroje Bazilikoje atrasta dar viena kripta. Prie jos rastos kelios Aleksandro Jogailaičio laikų monetos.
Kripta Gotikinė, kuri nebuvo iki tol tyrinėta.Lenkijos spauda apie tai rašo plačiau ir nurodo, kad rasti Vytauto palaikai. Žurnalistai pradeda skųstis, kad nuo jų pradėta slėpti informacija, ji blokuojama.
Kauno lenkų spauda rašo, kad rasti Vytauto laikų katedros pastatų fragmentai.
„Kurier Wilenski“ pristato karališko mauzoliejaus projektą.
Spalio 27 d. – iš kriptos perkeliami karaliaus Aleksandro ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai, dalyvauja aukštieji dvasininkai ir daugelis Katedroje dirbusių tyrėjų.
Pranešama, kad rastos vertybės: karūnos, žiedai ir kitos relikvijos į Katedros lobyną ir užantspauduotos katedros bei valstybės antspaudais. Spauda išplatina pranešimą, kad rastas aštuoniabriaunis gotikinio pilioriaus fragmentas. Informuojama, kad tai gali būti senos gotikinės katedros fragmentas. Vietinė Vilniaus spauda praneša, kad jokių palaikų, kaip buvo skelbta anksčiau Lenkijos spaudoje nerasta.
Vietinė lenkų spauda išplatina pranešimą ir neigia Vytauto palaikų radimą. Lenkijos spauda to nedaro, o vėliau dar ir patvirtina. Daugiau sekančių dienų pranešimuose.
„Akademia Witoldowa“ ir vietinė Vilniaus lenkų spauda kviečia paminėti 500-sias (????, klaidingai nurodoma mirties sukaktis) Vytauto mirties metines.
Spalio 28 d. –Akademia Wittoldowa – mini Vytauto 501-ąsias mirties metines. Minėjime dalyvauja daug aukštų Vilniaus lenkų valdžios atstovų, universiteto profesūra, vysk. K. Michalkiewicz, net generolas L. Želigovskis. Iš lietuvių dalyvavo žinomas veikėjas K. Stašys. Prof. O. Haleckis pasako gražią kalbą. Visi savo kalbomis aukština Vytautą ir garbina jo asmenį. Kai kurie žurnalistai stebėdami susirinkusiųjų veidus pastebi, kad dauguma jų čia atvyko Vytautą pagerbti ne iš meilės, o tik iš reikalo.
Spalio 29 d. –pereita prie Barboros Radvilaitės palaikų tvarkymo. Karstas ir ant jo esantys radiniai valomi nuo kalkių. Duodamas smulkus aprašymas.
Spalio 30 d. – prieita prie Barboros palaikų ir sarkofago atidengimo. Duodamas smulkus palaikų tvarkymo ir gan smulkus relikvijų aprašymas. Dailininkai J. Hopenas, K. Kviatkovkis, F. Ruščicas, prof. L. Slendzinskis daro kriptos ir palaikų piešinius, fiksuoja atskirus fragmentus ir momentus. Barboros palaikų preparavimą fiksuoja ir žymus Vilniaus fotografas J. Bulhakas. Vilniaus lenkų spauda neigia Lenkijos spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie Vytauto palaikų radimą.
Lapkričio 1d. – Lenkų spauda plačiai rašo apie Barboros Radvilaitės atidengtą sarkofagą. Rasta pajuodavusi karūna, grandinėlė, ieško Barboros plaukų, rašoma, kad rasta sruogelė karalienės Elžbietos plaukų. Kūną tvarko Lorencas, aktyviai dalyvauja prof. M. Morelowskis. J.Klosas toliau rūpinasi kuriamo mauzoliejaus reikalais.
Jau antrą kartą spausdina piešinius su Barboros palaikais bei rastuoju renesansiniu audiniu su aukso siūlais išsiuvinėtu kryžiumi. Pranešama, kad Barboros kaulai bus tiriami su ypatingu atidumu, nes norima išsiaiškinti karalienės mirties priežastį – buvo nunuodyta, mirė nuo vėžio ar kitos moteriškos ligos.
Didžiausiomis raidėmis ten pat atspausdintas straipsnis, skelbiantis, kad netrukus bus pranešta apie Vytauto palaikų atradimą.
Po tuo straipsniu seka dar viena žinutė, jog iš labai įtakingų ir informuotų asmenų Varšuvoje sužinota, kad paskutinėmis spalio dienomis rasti Vytauto palaikai, dar nėra žinomos detalės, tačiau tikrai žinoma, kad rasta kaukolė, kaulai ir Vytauto Didžiojo šalmas.
Lapkričio 5 d. –Vilniaus lenkų spauda praneša, kad senienų konservatorius Lorencas skubiai išvyksta į Varšuvą, o katedroje ruošiamasi perkelti Barboros Radvilaitės palaikus.
Tuo tarpu Lenkijos spauda, atskiri laikraščiai pirmuose puslapiuose spausdina pirmąsias originalias atrastosios kriptos nuotraukas. Nuotraukos vilniečio fotografo Jano Bulhako. Laikraštis „Ilustrovany Kuryer Codzenny“ spausdina smulkų Katedros radinių aprašymą, skirdamas dėmesį ir palaikams, ir rastosioms regalijoms, ir kitiems radiniams. Pabrėžiama, kad tiek palaikai, tiek regalijos guli purve/dumble, kaulai pajuodę, kriptoje buvusio vandens lygis buvo aukštas, net likusi nuo to juoda juosta. Šio didelio ir išsamaus straipsnio autorius Mieczyslawas Limanowskis, reikšdamas savo susijaudinimą, matant tokius vaizdus, sako, kad gal geriau viską palikti taip, kaip yra ir visai neliesti, bet čia pat susigriebia ir pasitaiso, sakydamas: bet tauta turi šiokią tokią teisę į tuos kaulus. O, ir pačios Valstybės (Žečpospolitos) prestižas negali leisti jiems sunykti, nes tai yra mūsų protėvių palaikai, kuriuos turėtume perduoti ir išsaugoti iš kartos į kartą...
Lenkijos spauda spausdina Lenkijos Ministro pirmininko A. Prystor nuotrauką išvykoje į Vilnių, lankant Katedrą prie įėjimo į kriptą, kartu su jį lydinčiais asmenimis.
Lapkričio 6. d. – rašoma apie besitęsiančius darbus katedroje.
Lapkričio 7 d.– Vilniaus lenkų spauda praneša apie prof. Lorenco grįžimą į Vilnių iš Lenkijos.
Lapkričio 8 d. (sekmadienį) – perkelti Barboros Radvilaitės palaikai į laikiną vietą. Prie jos rasti auksiniai žiedai su deimantais ir kt. brangiais akmenimis padėti į Katedros lobyną prie karaliaus Aleksandro ir karalienės Elžbietos regalijų. Pranešama, kad be palaikų likusi kripta dar bus nuodugniai tikrinama.
Gruodžio 9 d.– Lenkijos spauda praneša apie Jėzuito vyskupo V. Protosevičiaus antkapio akmenų radimą.
Gruodžio 16 d. – rasti dar vieni palaikai. Keliamas klausimas kieno. Vyskupo V. Protosevičiaus, o gal Vytauto? Kartu rasta ir labai sunykusi kunigaikštiška mitra.
Ten pat prisiminta tarp lietuvių pagarsėjusi 1909 m. istorija, kai Vilniaus katedroje prelatas J. Kurczewsis ir dr. W. Zachorskis rado vyskupo Protasevičiaus paminklo nuolaužą su Protosevičiaus herbu, o šalia jos ir palaikus, kuriuos jie priskyrė vyskupui. Tai kam priklauso dabar 1931 m. katedroje surasti palaikai???? Kelia klausimą Lenkijoje leidžiamas tų metų laikraštis.
Šią pažintį su lenkų spaudos pranešimais apie karališkos kriptos ir valdovų palaikų atradimą baigsime 1932 m. sausio 19 d. „Kurjer Wilenski“ spausdinto aktyvaus tų įvykių dalyvio ir liudininko mintimis, aprašant S. Lorenco paskaitą visuomenei apie Katedros gelbėjimo komiteto darbus ir katedroje surastus radinius. Kalbėdamas apie paskaitoje visuomenei rodytas puikias J. Bulhako nuotraukas ir vaizdus su radiniais, M. Morelowskis pabrėžia, kad fotografas visgi negalėjo apimti viską ir viską detaliai užfiksuoti dėl patalpose esamų sąlygų, todėl čia daug padėjo dailininkų F. Ruščico, L. Slendzinskio, J. Hopeno, K. Kvietkovskio daryti piešiniai ar atskirų vaizdų ir momentų eskizai.
Nuo savęs pridursime, kad ir to meto spauda atliko puikiai savo pareigą, plačiai informuodama visuomenę apie įvykius Vilniaus Katedroje.
Šiais laikais tikrai turime daugiau galimybių, bet ar jas išnaudojame fiksuodami atradimus ateities kartoms ir istorijai.
Naudota literatūra ir šaltiniai:
- Dzien Kowienski, 1931,
- Ilustrowany kuryer Codzienny, 1931
- Kurjer Wilenski, 1931, 1932
- Slowo, 1931
