EKONOMIKA
2024.11.07. Šiandien - „GreenTech Vilnius“
Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Nežinau, kaip jums, bet man labai neramu ne tik dėl mūsų žaliosios ateities, bet ir viso mūsų pramonės technologinės pažangos ir jos ateities potencialo.
Šiandien mes Europoje patiriame labai rimtus iššūkius konkuruodami tiek su JAV, tiek su Kinija. O juk kiekvienas daiktas ar prekė, kurią mes įsigyjame iš Kinijos, reiškia, kad mes netiesiogiai naikiname gamybinį potencialą ir darbo vietas savo regione.
Deja, Kinija laimi nemažai kovų ten, kur kadaise JAV ar Europos Sąjunga turėjo visišką pirmenybę.
Remiantis Bloomberg ekspertų duomenimis, iš trylikos naujausių šių laikų technologijų Kinija yra pripažįstama lydere net penkiose iš jų: nepilotuojamo oro transporto, saulės modulių, grafeno, greitųjų traukinių ir elektrinių automobilių ir ličio baterijų gamyboje.
Kaip Kinija pasiekė tokių rezultatų, kur jos paslaptis? Didelės paslapties nėra. Kinijos šių dienų rezultatas pasiektas investuojant. Nuo 1980 metų Kinija santykinai investuoja daugiau nei JAV ar Europos Sąjunga. Jau 1980 metais Kinija apie 30 proc. BVP skirdavo investicijoms, nuo 2008 m. ta dalis pakilo iki maždaug 40 proc. Tiek JAV, tiek ES nuo 1980 iki 2023 metų investicijoms skiria tarp 20-25 proc. BVP, ir šis rodiklis nesikeičia.
Be to, Kinija dažniausiai siekia tapti pasaulio lydere pasitelkdama valstybės palaikymą ir agresyvias plėtros strategijas. O mes, atrodo, vis daugiau pastangų skiriame įvairioms biurokratinėms kliūtims kurti.
Nors ES vis dar turi konkurencinių pranašumų kai kuriuose sektoriuose, tačiau technologijų diegimo tempas tiek Kinijoje, tiek JAV yra GEROKAI didesnis dėl atviresnės rizikos kultūros.
ES kol kas daugiau dėmesio skiriama reguliavimui, saugumui ir privatumo saugojimui, tuo metu Kinija ir JAV labiau linkusios eksperimentuoti, rizikuoti ir lengviau pritaikyti naujas technologijas komercinėje rinkoje.
Ir kalbėti jau reikia ne tik apie žaliąsias technologijas, bet kokia pramonė išvis liks Europos Sąjungoje? Mums taip pat reikia judėti pirmyn:
mažinti biurokratijos,
skatinti inovacijas,
drąsiau investuoti,
kurti visą ekosistemą, kuri skatintų verslo augimą .
Tam, kad ES bent pradėtų vytis JAV technologinės pažangos varžybose, turėtų kasmet regione investuoti papildomai nuo 800 mlrd. eurų. 2023 metais visos Europos Sąjungos BVP siekė 17 trilijonų eurų, tai tie 800 mlrd. eurų nesiektų 5 proc. BVP. Esu įsitikinęs, kad tai visiškai pasiekiamas rodiklis.
Ne mažiau svarbu išspręsti sistemines verslo aplinkos problemas. ES energetikos sistema, kapitalo rinka, skaitmenizacija, verslo reguliavimo aplinka yra fragmentuotos. Ta fragmentacija ne vieną įmonę, kuriai trūksta besiplečiančio verslo finansavimo galimybių ES, verčia svarstyti apie investicijų iškėlimą į kitas pasaulio šalis.
Turime pasidaryti labai rimtas išvadas ir nenuleisti rankų, nes tai mūsų pramonės išgyvenimo klausimas.
Atgal
