AKTUALIJOS
2023.07.22. KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE –KAUNO 6-ASIS FORTAS
Alfonsas Kairys
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Maloniai šypsodamasi ir iškart geram bendravimui nuteikdama jus pasitinka gidė Evelina. Ir ne bet kur, o Kauno Šeštajame forte. Iš jos lūpų sužinome, kad šis objektas jau nuo 1993 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą. Taigi pirmyn. Vos tik įėję į teritoriją, kurios plotas 125 128 kvadratiniai metrai, sužinote, kad Fortas pastatytas 1889 m. Čia tarpukario metais veikė karo kalėjimas, 1941-1943 m. kalinti rusų karo belaisviai, 1943-1944 m.civiliai, 1944-1948 m. – vokiečių karo belaisviai.
Evelina atkreipia dėmesį į fortą saugantį griovį ir sako, kad jame po atviru dangumi belaisvių gyventa, o kiti „įkurdinti“ tamsoje, šaltuose ir neapšviestuose kazematuose. Stovykloje žuvo apie 35 tūkst. karo belaisvių.Gidė detaliau norintiems sužinoti siūlo pasivartyti kn. „Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. – p. 234). Kitas akcentas – įtvirtinimo sienos: jos jau iš tolo – raudonos. Taip, šis fortas, kaip ir šeši pirmieji, statytas panaudojant žymėtas kirilicos F raide (ф6) raudonas plytas. Kam? O kad vagys, jeigu tokių atsirastų, būtų lengviau sučiupti. Sustojame prie kazematų: čia kareivių gyventa: kiekviename kazemate, o jų – 14, galėjo gyventi po 12 karių, t.y. 168, tačiau, pastačius dviaukštes (336 kareiviai) ar triaukštes (per pusę tūkstančio kareivių) lovas, galima buvo skaičių padidinti. Viskas, kas būtina – tualetas, prausykla, virtuvė, valgykla ir kt. – įrengta be priekaištų ir veikė iki 1940 metų (nuo 1921 m. patalpos panaudotos kalėjimo reikmėms: čia laikyti Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidę karininkai ir kariai).
Atsidūrę Karinių jūrų pajėgų aikštelėje, matome pirmuosius Lietuvos kariuomenės švedų ir britų kompanijos priešlėktuvinės gynybos „Bofors“ modelius: sustojame prie L-60 ir L-70: jie buvo valdomi ir rankiniu, ir automatiniu būdu. Patraukia dėmesį patrulinis kateris „Dzūkas“: jį norvegai Lietuvai padovanojo1994 m.
Kalvos papėdėje įsikūrusioje Karo inžinerijos aikštelėje matote tai, kas padeda gerinti kariuomenės mobilumą: eksponuojami suvirinimo aparatas, traktoriai, sunkvežimis su kranu, greideriai, oro kompresorius...
Kas saugo mūsų oro erdvę ir iš kur žinome savas ar svetimas debesis skrodžia. Ogi radiolokatoriai. P-37, P-40, PRV-16. Vieni jų nustatydavo skrydžio aukštį, kiti – kryptį bei atstumą. Pasak Evelinos, jau 12 km aukštyje skraidantis aparatas aptinkamas, kai nuo radiolokatoriaus nutolęs per 180 km. Radiolokatorius P-18 aptinka orlaivį, esantį už 260 km.
Karinė ratinė technika – „Volvo“, „Mercede Benz“, „Chevrolet“, „Tatra“, „Magirus“, „Bedford“, ,,Dodge“, ,,Unimog“ – įsikūrusi to paties pavadinimo aikštelėje.
Pastebėsite ir 2006 m. lenkų dovanotą tanką bei seniausią Švedijos šarvuotį ,,Volvo TGBIL. Jis sukurtas 1942 m. ir kažkodėl pavadintas „baltuoju drambliu“. Gidė pasiūlys sustoti prie vadinamojo ,,kukurūzniko“ (An-2), mat, jis labai primenąs ,,Lituaniką“: tik daug galingesnis.
O kaip be laiku paruošto maisto ir be pagrindinio maisto produkto – duonos? Forte rasta vietos ir duonkepės kompleksui: tešlos maišymo katilui, kepyklai, sumontuotoms lenkiško sunkvežimio ,,Star-660“ pavyzdžiu. Įdomu tai, kad 3 tonos duonos per parą gali pasiekti laukiančiuosius jos.
Taigi, ne viską spėję apžiūrėti, turime skubėti namo, nes kelias nuo Kauno K.Baršausko g. 101 (tai 6-ojo forto adresas),iki Vilniaus ne visai artimas, tačiau gidė Evelina neragina skirstytis, o kita vertus, ir klausimų atsiranda ne vienas ir ne du...
Atgal
