Baltijos šalių gyventojai šiuo klausimu ženkliai atsilieka nuo Rusijos pirkėjų, 54 proc. iš kurių drabužius perka ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Tai paaiškėjo atlikus prekybos centrų lankytojų apklausas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir europinėje Rusijos dalyje.

36 proc. apklaustų lietuvių teigė drabužius ar aksesuarus įsigyjantys tik kartą per metus ar dar rečiau. Estijoje tokių respondentų buvo 29 proc., Latvijoje – 26 proc., o Rusijoje – viso labo 5 proc.

Didžioji dalis apklaustųjų minėjo, kad svarbiausias apsipirkimo vietos pasirinkimo kriterijus – patogi lokacija ir žinomų bei mėgiamų prekių ženklų pasirinkimas. Tiesa, rečiau savo garderobą atnaujinantys pirkėjai (drabužius ir aksesuarus perkantys kartą ar kelis kartus per metus) teigia, kad geografinė parduotuvės ar prekybos centro vieta nėra itin svarbu – dėl jiems patinkančių prekių ženklų drabužių jie gali nusigauti ir į toliau nuo gyvenamosios vietos ar net už miesto esančius prekybos centrus ar išparduotuves.

Nepaisant fakto, jog į Baltijos šalis dažnai žiūrima kaip į atskirą vienetą, žmonių apsipirkimo įpročiai skirtingose šalyse skiriasi gana ženkliai.

„Lietuviai praktiški. Net ir tų pačių maisto produktų kartais vyksta į Lenkiją. Tyrimas parodė, kad panašiai elgiamės ir tuomet, kai mums prireikia atnaujinti garderobą. Lietuviai ilgai naršo internete, siekdami viską sužinoti apie reikiamą prekę, o ją išsirinkę gali nesunkiai įveikti kelis šimtus kilometrų tam, kad ji galiausiai atsidurtų spintoje. Latvijos gyventojai per drabužius ir aksesuarus linkę pabrėžti savo statusą. Todėl labiau domisi mados ir stiliaus tendencijomis, perka žinomų ir tuo metu madingų prekės ženklų drabužius. Tuo jie kažkiek panašūs į Rusijos pirkėją. Estams gi svarbiausios drabužių savybės yra jų funkcionalumas, tinkamumas konkrečiai situacijai – darbui, sportui ar kelionėms. Šia prasme jie nėra labai nutolę nuo Skandinavijos šalių pirkėjų. Nors, turiu pasakyti, kad vidinį skandinavą savyje nešioja ir Lietuvos pirkėjai: mes, kaip ir jie, stiliui ar madai taip pat skiriame mažiau dėmesio“, – aiškina V. B. Radzevičienė.

Apklausoje dalyvavę lietuviai, palyginus kitų šalių prekybos centrų lankytojais, ieškodami reikiamų ne maisto prekių, nėra linkę apsilankyti keliose apsipirkimo vietose ir lyginti jų pasiūlymus. Tik trečdalis (33 proc.) apklaustųjų Lietuvoje paminėjo, kad ieškodami reikiamų prekių jie apsilanko keliose vietose. Latvijoje tokių žmonių yra 42 proc., o Estijoje – dar procentu daugiau (36 proc. Rusijoje).

Lietuviai ir estai, palyginus su Latvijos ir Rusijos apklausos dalyviais, prasčiausiai vertina savo mados ir stiliaus sampratą. Su teiginiu „aš turiu gerą stiliaus pajautą“ sutiko po 51 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir Estijoje, tuo tarpu Latvijoje tokių buvo 65 proc. (palyginus su 86 proc. Rusijoje).

Didžioji dalis respondentų visose šalyse mano, kad žinomų prekės ženklų drabužiai ir aksesuarai jų šalyse kainuoja brangiau nei užsienyje, visgi ši tendencija ryškiausia Lietuvoje. Taip mano net 74 proc. apklaustų lietuvių, 69 proc. latvių ir 61 proc. estų. Rusijoje teigiamai į šį klausimą atsakė 73 proc. pirkėjų.

Ši apklausa buvo vykdoma šių metų vasario mėnesį. Kiekvienoje iš valstybių buvo apklausta po 150 įvairiuose prekybos centruose ir drabužių bei aksesuarų parduotuvėse besilankiusių žmonių. Tyrimą atliko strateginių konsultacijų bendrovė „ExNovo“.

Gali būti aktuali nacionalinė kolekcija