Poezija
2022.03.30.IŠNYK, ŽIEMUŽĖLE
Kęstutis Trečiakauskas
Poryt balandžio pirmoji.
O šiandien Vilniuje - sniegas.
Sakyk man, gamta mieloji,
Kodėl tau vis nesimiega ?
Kam gąsdini savo šalčiais ?
Žiemos juk nėra nė kvapo.
Sakai, kad Afrikon kelčiaus ?
Bet man tik tėvynė kvepia.
Pražydo Užupy scilės.
Mėlyni visi Bernardinai.
Pavasarį skelbia zylės.
Kas nuotaiką mums gadina ?
Išnyk, išnyk, žiemužėle !
Už tavo švelnumą ačiū.
Bet jau žolelė sužėlė !
Sutinkam saulę kaip svečią
AR KIAULĖ, AR PARŠAS ?
Mes tvarto gyventojai. Esame kiaulės.
Bet kiaulė ir paršas - ne tas pats gyvulys.
Kodėl į lytis padalytas pasaulis ?
Labai atsilikusi mūsų šalis !
Tos giminės - vyrai ir moterys - blogis.
Jos skaldo ir tvartą, ir šeimą. Baisu !
Nėra čia teisybės ! Nėra čia ir logikos !
Štai aš - na, kokios gi lyties aš esu ?
Kuilys juk ne kiaulė. Ir, aišku, ne paršas.
Gal jis reiškia rūšį lyties modernios ?
Kodėl gi"kiaulienos" vadinamas faršas ?
Dėl šito aš irgi labai kankinuos.
Kriuksėsiu ir žviegsiu. Ir viską išknisiu !
Kol žmonės dėl mūsų lyties susipras.
Ir penktą, ir šeštą lytis sumanysiu.
Kad jas pripažintų, sukelsiu audras.
PASITIKĖJIMAS SMAUGLIU
Ar jūs pasitikite, kai bučiuojat angį ?
O tuo smaugliu, kur baigia jus pasmaugt ?
Net jeigu esate mirties išvengę,
Neturit teisės antro karto laukt.
Nebus to antro. Kaip ir trečio karto.
Praris jūs nė nemirktelėjęs šliužas.
Pasitikėti juo ir rizikuot neverta.
Net jei atrodytų sotus ir neįtūžęs.
Atminkite, instinktas ima viršų.
Nė lašo gailesčio ten niekas nesuranda.
O kas tą dėsnį žiopliškai pamiršo,
Kaip mat patenka į šio gyvio skrandį.
Gal paplepėkit dar, paglostykit jo odą.
Numeskit jam ėriuką arba triušį.
Bet tie "patiekalai" seniai jam nusibodę.
Nuo šio jis ės tik "žmogiškąją" rūšį.
.
.jpg)
.jpg)
