Kultūra, menas
2024.05.06. Vytauto Narečionio (1924–1994) tapybos paroda „Sugrįžimas“, skirta gimimo šimtmečiui
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos II aukšto ekspozicijų erdvėse atidaryta Vytauto Narečionio (1924–1994) tapybos paroda „Sugrįžimas“, skirta gimimo šimtmečiui.
Biografija
Vytautas Narečionis gimė1924 m. Pasvalyje. Vytauto tėvas Benediktas Narečionis – Lietuvos kariuomenės savanoris, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Vėliau dirbo valstybės tarnautoju, dėl tarnybos Benediktui tekdavo dažnai keisti gyvenamąją vietą: dirbo Pasvalyje, Biržuose, Panevėžyje. Mama IzabelėGaspariūnaitė – taip pat valstybės tarnautoja, šaulė. 1934 m. Vytauto tėvas Benediktas buvo komandiruotas dirbti į Panemunės muitinės tarnybą, ten persikėlė ir visa šeima: Vytautas, brolis Romualdas ir jų mama Izabelė. Panemunėje, Pagėgiuose, o vėliau ir Tauragėje prabėgo Vytauto vaikystė. Gimnaziją Vytautas baigėTauragėje, o 1945 m. įstojo į Vilniaus dailės instituto Tapybos katedrą. Pokariu brolis Romualdas pakliuvo į NKVD rankas, vėliau slapstėsi. Tad Vytautui, metus studijas Vilniaus dailės institute, teko važiuoti pas motiną, kad padėtų jai išgyventi. Persikėlęs į Panevėžį įsidarbino dramos teatre dekoratoriumi. Vėliau pradėjo dirbti Raguvos gimnazijoje. Dėstė vokiečių kalbą, piešimą, braižybą. 1960-aisiais tapo šios mokyklos direktoriumi. Ten, Raguvoje, sutiko stomatologę Gražiną Karvelytę, susituokė, jiems gimė trys vaikai. Visi baigė mokyklą Raguvoje, studijavo Vilniuje: jauniausias sūnus Vilmas tapo grafikos dizaineriu, iliustratoriumi – dirba „Verslo žiniose“, kuria šios įmonės leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ dizainą, dukra Raminta – keramikė, vyriausiasis sūnus Tomas pasirinko geodezininko profesiją. Diplomatijos ir didelių asmeninių pastangų dėka 1968–1970 m. Vytautas gavo leidimą organizuoti naujos vidurinės mokyklos statybą. Keletą metų visi šeimos rūpesčiai buvo užgriuvę žmonos Gražinos pečius, o vaikai tėvą matydavo tik rytais ir vėlai vakare. Raguvos mokykloje Vytautas pradėjo organizuoti Dailės dienas, jos tapo tradicija ir bendruomenės laukiamu renginiu, vyko nuo 1970 m. beveik iki jo mirties. Reikšdami pagarbą V. Narečioniui ir jo iniciatyvoms mokyklą aplankė nemenkas būrys jį pažinojusių ir tuo metu jau garsių menininkų: D. Tarabildienė, Z. Cieškaitė, A. Mačiulis, A. Gurskas, J. Adamonis, A. Petrulis, J. Galkus, M. Vrubliauskas, K. Morkūnas ir daugelis kitų. Vytautas mirė1994 m., palaidotas Anykščių r., Žviliūnų kapinėse. Menininkas puoselėjo lietuviško peizažo, portreto ir natiurmorto žanrus. Savo kūryboje rėmėsi gražiais gamtos motyvais, tapė charakteringus artimųjų portretus ar natiurmortus su gėlėmis, naudojo įprastas XX a. būdingas tapybos priemones – aliejinius dažus, temperą ir akvarelę. Visuose V. Narečionio paveiksluose justi nuoširdumas, lyriškumas, puikiai perteiktos spalvinės nuotaikos peizažuose rodo gebėjimą taikyti impresionistinį kūrybos metodą, o tiksliai pavaizduoti šeimos narių portretai primena Lietuvos dailėje vyravusį akademizmą. Šių dviejų dailės stilių harmoningas susipynimas ir savitas dailininko tapybos braižas atskleidžia nepaprastą V. Narečionio talentą.
Ričardo Grigo nuotraukos
Atgal
.jpg)
