VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

2011-04-12
 Lietuvai švenčiant Kovo 11-ąją jos gyvenimą papurto Lietuvių tautinio centro jau tradiciškai trečią kartą organizuota jaunimo eisena Vilniuje. Tuojau pradedama smerkti ir koneveikti žygiuojantį jaunimą, neatsigręžiant į save ir nepasižiūrint, kaip mes jį auklėjame, ko mes jį mokome mokykloje. Tas papurtymas labai gera proga Vyriausybei, Seimui pasvarstyti, kas padaryta ne taip ir peržiūrėti švietimo ir auklėjimo programas. Plačiau
2011-04-08
Š. m. kovo mėn. 31 d. 19.40 val. per vieną televiziją buvo transliuojamas pokalbis, kuriame buvo kalbama apie įsivyravusias privilegijas, lengvatas, taikomas aukštiesiems valstybės pareigūnams, nepagrįstą lėšų švaistymą. Pokalbyje dalyvavo buvę ir esami Seimo nariai, kiti žymūs, principingi eiliniai ir neeiliniai žmonės. Plačiau
2011-04-01
Renginio proga buvo išleistas leidinys „Verslo ir technologijų fakultetui – 50“. Manau, tai tik reklaminė priemonė, susijusi su tuo, kas čia vyksta dabar (su gražiomis padalinių darbuotojų nuotraukomis ir trumpa veiklos informacija). Visą istoriją primena tik viename puslapyje chronologine tvarka surašytos svarbiausios datos. Plačiau
2011-03-29
Pažvelkime į savo tautos – valstybės istoriją nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų (LDK), Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo karūnavimo (karūnavimą sutrukdė lenkai, pagrobdami vežamą karūną) ir 1569 metų Liublino unijos laikmetį iki 1795 metų bendros valstybės – Žečpočpolitos, kurią grobuoniški kaimynai sunaikino – aneksavo. Šių šimtmečių lietuvių – lenkų istorija, 123 metai rusų valdymo epocha perspėja, kad nieko nevalia užmiršti, nebijoti istorinės atminties, kokia ji bebūtų, kam nors maloni ar nemaloni, patinkanti ar ne. Istorinė atmintis blėsta, jeigu ji kaip malda nekartojama, nefiksuojama raštu, nematerializuojama meno kūriniuose. Plačiau
2011-03-29
Maždaug apie 1978 – 1980 metus Lietuvos technikos bibliotekos Panevėžio filialo salėje mes, panevėžiečiai, klausėme paskaitą „Kaip daryti mokslinę disertaciją?“ Ją skaitė LMA narys korespondentas (1976 m.), 10-ies išradimų autorius (iki 1986 m.) ir t. t., žodžiu, taip pat garbus mokslo atstovas, kurio pavardės neminiu ir dėl etinių sumetimų. Plačiau
2011-03-29
Maždaug apie 1978 – 1980 metus Lietuvos technikos bibliotekos Panevėžio filialo salėje mes, panevėžiečiai, klausėme paskaitą „Kaip daryti mokslinę disertaciją?“ Ją skaitė LMA narys korespondentas (1976 m.), 10-ies išradimų autorius (iki 1986 m.) ir t. t., žodžiu, taip pat garbus mokslo atstovas, kurio pavardės neminiu ir dėl etinių sumetimų. Plačiau
2011-03-18
„Ateitininkai įtakos turi siekti per pavyzdį, per įkvėptą žodį, einantį iš širdies, per gerus darbus visuomenėje“, - mano Julius Šalkauskas. Ištikimoji bendražygė Ritonė Šalkauskienė papildo: „Turi būti autentiškas asmeninis liudijimas“. Iš tiesų, tarpukario Lietuvoje Ateitininkai turėjo nemenką įtaką visuomenės gyvenime, ugdant jaunimą, kuriant ir įgyvendinant šalies ekonomines, socialines, kultūrines ir politines gaires. Dabar tokia įtaka sunkiai įsivaizduojama. Bet gal įtakos neturėtų būti siekiama vien tik dėl įtakos, o prasmingi ir nuoširdūs darbai patys sulauktų atgarsio žmonių širdyse. Plačiau
2011-03-18
Plačiau
2011-03-15
Jau devinti metai Jurbarko rajono Viešvilės vaikų globos namuose organizuojama tradicinė „Padėkos diena“, į kurią kviečiami rėmėjai, svečiai ir vaikų draugai. Šias metais šventėje dalyvavo ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojai ir studentai, kurie atvyko ne tik su dovanomis, bet ir su koncertu. Plačiau
2011-03-15
Vienos televizijos laidos metu buvo parodytas Lietuvos žemėlapis su rusiškais miestų pavadinimais ir rusų elektros energijos perdavimo planai iš Karaliaučiaus srities į Švediją per Lietuvos teritoriją. Tai televizijos buvo padaryta taip, tarsi Lietuvai grėstų karas ar dar nežinia kokia nelaimė. Plačiau
2011-03-08
Jau dešimtmečiais veikia narkotikų, nelegalaus alkoholio surogatų platinimo šaltiniai. Jie daugumoje žinomi. Ne ką geriau atrodo kai kurie naktiniai barai bei loterijų įstaigos, lydimi iškrypimų bei nusikaltimų. Kinija apie 19 amžių buvo užkrėsta narkomanija. „Komunizmo statytojas“ Mao Ce Dunas su šaknimis išrovė tą blogybę – sušaudė tūkstančius narkotiekėjų. Kinijoje neliko narkomanijos. Plačiau
2011-03-08
Pats nežinau, kaip atsidūriau pilietinės visuomenės minioje, pasijutau stovįs prie Seimo, rankoje laikiau akmenį ir dar du tris jutau sveriant striukės kišenes. Pastebėjau, kad ir kiti greta stovintys taip pat gniaužė po akmenį. Nematytai didžiulė minia užpildė aikštes prie Seimo, Vyriausybės, keleto ministerijų ir net Daukanto aikštę. Dar nebuvau matęs tokio pilietinės visuomenės aktyvumo. Minia lingavo lyg banguotų, lyg paukštelių debesis prieš išskrendant, arba žuvyčių guotas. Atrodo, minioje žinia persiduoda paslaptingu būdu, ir minia prie Seimo turi ryšį su minia kitose vietose. Miniai vadovavo neaišku kas, bet kalbėjo Algirdo Paleckio balsu ir vis šaukė – palaukime iki dvyliktos, tada... Plačiau
2011-03-04
Dar vienas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinės mokslo katedros laimėjimas – 2010 lapkričio 12 d. šios katedros vedėja, atsargos kapitonė Rolanda Kazlauskaitė – Markelienė Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos mokslo krypties taryboje eksternu apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos karininkų pasirengimo karių pilietiniam ugdymui 1919– 1940 m. ir 1992– 2009 m. raiška ir pokyčiai“, sujungdama tuos abudu periodus ir juos lygindama. Šį jos darbą aprobavo aštuoni profesoriai. Gindama disertaciją Rolanda Kazlauskaitė – Markelienė žaibiškai atsakinėjo į pateiktus klausimus, tuo įrodydama, kad tikrai verta atsargos kapitonės vardo. Plačiau
2011-03-04
Kokie bus vasarą orai Pavasaris, dar tik kalendorinis, atėjo. Važiuojame iš centro trečiu troleibusu. Antra pavasario diena. Šviečia saulė. Šalia mūsų sėdinti ponia sako, kad tai ne tik pavasario saulė, bet ir ženklas, koks bus ruduo. Pirmos pavasario dienos saulė išpranašavo, kad vasara būsianti šilta ir maloni. Plačiau
2011-03-01
Kiekviena tauta siekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti laisvą ir saugią raidą. Aukščiausias tikslas – nacionalinis saugumas. Mažųjų valstybių pagrindinės pastangos yra nukreiptos išlaikyti savo suverenitetą. Mūsų Konstitucijos 139 str. siekimą įtvirtino pakankamai aiškiai: „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga“. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme taip pat nurodyta: „Užpuolimo atveju piliečiai ir jų savaveiksmiai dariniai imasi pilietinio pasipriešinimo veiksmų“. Plačiau