VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

2011-06-03
Kažkodėl Lietuvoje vyksta protu nesuvokiami dalykai. Vienas mokslo vyras skelbė, o gal ir šiandieną jaunimui skelbia, kad patriotizmas - tai idiotizmas. Lietuvos vyriausybes visiškai nedomina mūsų jaunimo ir vaikų problemos. Gal todėl pirmaujame vaikais - savižudžiais, emigracijos mąstais, smurtu ir patyčiomis mokyklose, narkomanija ir alkoholizmu. Nujausdama galimą panašią padėtį Švietimo ir mokslo ministerija dar 1993 metais kreipėsi į Vyriausybę su konkrečiais siūlymais, kad paremtų vaikus ir jaunimą auklėjančias organizacijas, tačiau į protingus siūlymus nebuvo atsižvelgta. Ko gero, teisus buvo sovietinis ideologas Suslovas, kažkada teigęs, kad Lietuva bus, tik joje nebus lietuvių. Plačiau
2011-05-31
Šiandien, kai Lietuvą yra apėmusi masinės emigracijos karštinė, prie jos didėjimo neabejotinai prisideda valstybės tęstinumo ignoravimas ir teisinis nihilizmas, kai tampa nebeaišku, ko siekiama įstatymais: ar teisingumo, ar jo imitacijos, paminant civilizuoto pasaulio vertybes, tame tarpe ir turto tęstinumą. Jūs negalite būti esančios situacijos šalyje abejingais stebėtojais ir savo neveikimu ignoruoti valstybės ir turto tęstinumą. Plačiau
2011-05-27
Nors sostinėje sienų teršėjų „darbeliai“ daugelio jau nestebina, o iš pagarbos technika, kuria padaro daug nuostolių vilniečiams, vadinama gražiu žodžiu „grafiti“, bet neabejoju, kad, ėmęsi kardinalių priemonių, juos turėtume įveikti. Plačiau
2011-05-27
Mūsų kaimynas pasakoja, kaip jį kankino vieno rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriaus valstybės tarnautojai: sako, visiškai su juo nesiskaitė - kaip su kokiu baudžiauninku. Ponas sako gavęs sklypą vienam kaime, kuris garsus visoje Lietuvoje, reikėjo jį padalyti pusiau, kad su kita gimine galėtų statytis namą, bet žemėtvarkininkės reikalą vilkino visus metus, kol vienai iš jų nedavęs tūkstančio litų. Po to reikalas buvęs išspręstas, kaip rusai sako “migom” (rus. “akimirksniu”). O kitas kaimynas, taip pat turtingas, pasakoja pardavęs savo verslą, bet pirkėjas pinigų nemoka. Pardavėjas padavė pirkėją į teismą, dabar teismas išsisukinėja, susidaro įspūdis, kad pirkėjas jį papirko: praėjo beveik metai, bet byla – labai paprasta, aiški, visi dokumentai yra – nesprendžiama. Ponui aišku, kad teisėjas tokiu būdu reikalauja kyšio. Šio teksto autoriai susirūpinę, kad mūsų gyvenime, dvasioje ir kasdienybėje, daug feodalizmo apraiškų ir ieško atsakymo, kodėl taip yra ir, taikydami japonų mąstymo metodą, ieško simetrijų praeityje. Kodėl taip yra, jeigu baudžiava panaikinta prieš pusantro šimto metų? Kodėl mūsų žmonės, kai nueina su prašymu į valstybės įstaigą, traktuojami kaip baudžiauninkai? Ir kada tai baigsis? Plačiau
2011-05-26
Muzikologinės referencijos, kinų pedagogai, frenetiškos vasaros. Visas šis muzikinis ir literatūrinis rašymas baigiasi muzikiniais dieviškumo projektais ir amžina karjera. Mėlynas pianinas, podiumai partitūroms - ne tik Richard Cocciante. Tai ir lengvas Veronique Samson akordeonas, angeliškas Prancūzijos kaip suokalbis. Ar visos paryžietės rusų mergaitės? Geidžiamas per egzaltuojamą moterį Gilbert‘o Becaud romansas. Komunikacija su magine sistema, traukinukai marmeladinės Lady, Jacques‘o Brelio tango funebre, visa, kas parašyta Francis‘o Cabrelio, Lara Fabina‚ Je t‘aime‘. Plačiau
2011-05-17
Ir nuėjau. Ir galvoju: štai tau ir Tuskulėnų vidurinė. Nejaugi ir mano mažasis „baravykėlis“ šitaip bus išauklėtas? Nenuostabu! Kai kalbėjau su pavaduotoja Pilukiene ir kviečiau į Emilijos pagrindinę mokyklą atsivesti pirmokėlius, atrėžė „Mums šito nereikia!“ O tasai „šitas“ – tai mano naujoji knyga mažiesiems „Pasakutė apie brolį ir sesutę“. Plačiau
2011-05-17
Gal kam nors labiau patinka tokios ar tokie, kurie rašo visą savo gyvenimą, o ne sėdi su šaukštu, kol jų nenutrenkia... Šeimyninis smogimo verslas tikriausiai nebepasiteisina, viską apšlaksčius tai vandeniu, tai krauju. O ant studentų jojant kaip ant velnių. Ne šeima, bet šeimos teisingumo monstras Veronoje. Džiovinama Italijos duona. Musulmonų maiše. Paskui dar noras kur nors pasivedėti į šalį ir „pagydyti“ tobulybės naikinančiomis rankomis. Romos boba, o kaip katė? Plačiau
2011-05-13
„Ne vieną šimtmetį Lietuvos šviesuoliai kaip išmanydami po kruopelytę kaupė žinias apie tautos praeitį ir lyg brangiausias senolių relikvijas paliko ateities kartoms unikalų savasties lobyną“, – taip rašo Tėvynės pažinimo draugijos valdybos pirmininkas dr. Kazys Račkauskas naujo leidinio „Tautotyros metraštis“ vedamajame straipsnyje „Naujas tautotyrininkų aruodas“. Plačiau
2011-05-10
Vasario 16-19 d. visa Lietuva su didžiausia įtampa sekė poeto Justino Marcinkevičiaus laidotuves. Jam pagerbti buvo sunešta daugybė gėlių ir vainikų, pasakyta tiek iškilių žodžių, vertinančių jo kūrybą ir visuomeninę veiklą, kiek neišgirdome nė apie vieną lietuvį per paskutinį penkiasdešimtmetį. Absoliuti tautos dauguma skaudžiai apgailėjo šią netektį.  Štai praėjo vos mėnuo ir trys savaitės nuo poeto mirties dienos, kai nuaidėjo griausmingas balsas, nuo kurio turėjo subyrėti tautos pagarba ir meilė Atgimimo šaukliui, tarsi, pasak Šventojo Rašto Jozuės knygos (6, 20) pasakojimo, Jericho miesto mūro sienos pasigirdus izraeliečių šauksmui ir ragų gaudesiui. Plačiau
2011-05-10
„Lietuvos Aide“ 2011 02 19 buvo išspausdintas straipsnis „Operacija “Keelhaul” arba kaip Vilkaviškio rajono savivaldybės valdininkai nutarė nubausti asmenis, išvengusius prievartinės repatriacijos į Sovietų Sąjungą“, kuriame buvo pasakojama, kodėl Lietuvos piliečiai, 1944 metais pasitraukę iš tėvynės, vengė vadinti save lietuviais oficialiose dokumentuose. Pabėgėliai ne be pagrindo bijojo prievartinės repatriacijos į Sovietų Sąjungą. Tai nesujaudino Vilkaviškio rajono savivaldybės tarnautojų. Istorinės žinios nepastūmėjo ištaisyti tyčia padarytų klaidų ir atsiprašyti T.Stommos dėl neleistino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ignoravimo. Alvito pastatų grąžinimo byla taip ir nepajudėjo iš vietos. Plačiau
2011-05-06
Didžiai gerbiama Lietuvos Respublikos Prezidente! Dėkojame Jums už 2010 metais pareikštą nuomonę, kad turi būti dedamos visos pastangos pasiekti visiems priimtiną sprendimą nelietuviškos kilmės tikrinių vardų rašymo klausimu (LR Prezidento kanceliarijos 2010 05 11 raštas Nr. (1D-1969)-2D-3724 – atsakymas į visuomeninio sambūrio „Patirtis“ 2010 m. balandžio 28 d. kreipimąsi). Plačiau
2011-05-06
Apibendrinant Liublino unijos reikšmę Lietuvai, reikia pripažinti, jog po jos prasidėjo liūdniausias Lietuvos istorijoje laikotarpis, privedęs prie ponų savivalės, seimų tvarkos irimo ir, galiausiai, prie „Liberum veto“ teisės įsigalėjimo – vienas išdavikas paversdavo niekais viso seimo nutarimą dėl įmokų kariuomenės išlaikymui Respublikos laisvės gynimui. Plačiau
2011-04-29
Pranas Markūnas (1873 01 01-1964 03 17) – Lietuvos statybos inžinierius, gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas iš pradininkų. Gimęs Anykščių rajono, Andrioniškio valsčiaus Butkiškio kaime, palaidotas Andrioniškio kapinėse. Sankt Peterburge baigęs Technologijos institutą (1898), beveik 10 metų dirbo netoli Donecko esančio Janakijevo miesto gamykloje „Petrovskije zavody“ inžinieriumi. Čia, susipažinęs su tiltų statytoju inžinieriumi Pranu Vileišiu, susidomėjo moderniausiomis statybos technologijomis. Vėliau, dirbdamas Saratove, susipažino su ypatingomis gelžbetonio savybėmis ir pats ėmė projektuoti. Rusijos miestuose statė tiltus, kitus gelžbetoninius statinius. Plačiau
2011-04-22
Kiekvienas žmogus kažko laukia bei tikisi. Tuo laikosi visas jo gyvenimas, kitaip gal gyvenime niekas jokios prasmės nematytų. Tik ko laukiame, ko gi tikimės? Ir dažnai žmonės siekia tik materialių, piniginių ar karjeros tikslų, pamiršdami, kad svarbiausia - tai vidiniai mūsų lūkesčiai – ko galime tikėtis tik iš savęs, ką galime duoti kitiems. Pagrindinis mūsų lūkestis – mūsų tobulėjimas. Per šventas Velykas kaip tik turime apie tai pagalvoti, nes jos - ne „margučių dažymo“ šventė. Tas sujudimas, tas puošimo darbas gali būti labai įdomu vaikams, ir įvairiose šalyse ta „vaikiškoji dalis“ švenčiama skirtingai. Tačiau Kristaus Prisikėlimas - dvasinio žmonių prisikėlimo šventė. Šis Prisikėlimas, jei bandome suvokti jo paslaptį, iš tikrųjų tėra dvasinis. O bet koks „kūniškas prisikėlimas“ - tai tik matricų kopijavimas, ėjimas į ydingą begalybę, be jokio tikrumo vidiniam džiaugsmui, kuris visada susijęs tik su mūsų dvasiniais praskaidrėjimais. Arba dvasios pragiedruliais, jei norėtume dar konkrečiau pasakyti apie tą Prisikėlimą. Plačiau
2011-04-22
Aktualijos – šiuo atveju redaktoriaus A.Pilvelio straipsnis (2011 04 16; p.1-2) „Lietuvos Aide“ – padeda orientuotis daugybei Lietuvos žmonių. Pats publikacijos pavadinimas „Įsiklausyk į Dievo žodį, turčiau!“ tarytum grąžina skaitytoją į skaidresnį mūsų valstybės periodą, t.y. XX a. tarpukario dešimtmečius. Tris kartus jį skaičiau ir kaskart išplaukė vis naujų minčių. Visuomenės konsolidavimas – pirmaeilė užduotis. Kaip šviesesnė inteligentijos dalis ją išspręs, tai jau mūsų, ieškančiųjų šviesos ir tiesos, reikalas. Plačiau
2011-04-22
Kaip lengvai, lyg elnė, tu žengi Žaliom pievom, viduriu laukų. Priešaky daina, vis priešaky Išaugintų lopšyje vaikų... Plačiau
2011-04-22
XXI-jame moderniųjų technologijų, žmonių pasaulėžiūros kitimo amžiuje susiduriame su baisia problema: silpnu jaunimo domėjimusi Lietuvos istorija, tradicijomis. Keičiantis pasaulėžiūrai, supaprastinamos arba ignoruojamos pamatinės vertybės. Vis rečiau jaunimas mokosi liaudies šokių ir dainų, domisi genealogija ar savo protėvių tradicijomis. Plačiau
2011-04-19
Nerimas suspaudžia širdį: prie Lietuvos sienų - rytuose ir vakaruose - statomos branduolinės jėgainės. Kad jos gali būti pavojingos, dar kartą perspėjo Japonijos įvykiai, sukrėtę visą pasaulį. Sukruto net mūsų valdžia, ilgai skeptiškai žiūrėjusi į negeras kaimynų užmačias. Pradedama suprasti, kad katastrofos atveju visa Lietuva atsidurtų radiacinio pavojaus zonoje, o Vilnių galbūt net tektų evakuoti. Bet ir be avarijos per kraštą tekančios Neries vanduo būtų paveiktas reaktoriuose vykstančių procesų. Plačiau
2011-04-15
Toks jau gyvenimas Lietuvoje, staiga prarandamas elementarus padorumas. Lietuvos socialdemokratų partijos vadas Algirdas Butkevičius, kviesdamas paminėti LSDP 115-ąsias sukaktuves, tarp iškiliausių partijos atstovų nesidrovi paminėti ir kraugerį Feliksą Dzeržinskį. Ko tuo siekiama? Kur Vilniuje vyko tas jų pirmasis LSDP suvažiavimas, kaip ir nėra žinoma. Nėra namo, nėra ir atminimo lentos, o gal kas gėlytę Feliksui Dzeržinskiui padėtų. Plačiau
2011-04-15
Kas skatina pavydą Įprastas mūsų gyvenimo reiškinys: ne rimta diskusija, ieškant geresnio kelio, bet irzlus priešingos nuomonės atmetimas. Taip reikalai klostosi ir dėl progresinių mokesčių. Kai tik vieni pradeda kalbėti, kad reikia dėl bendro labo juos įvesti, kiti tuoj pat sukyla įrodinėti jų žalingumą, piešdami užgriūsiančias nelaimes, net mano, kad tokie sumanymai kylą iš pavydo. Bet pavydą, kaip žinome, skatina didėjanti bedugnė tarp turtingųjų ir mažai turinčiųjų, o ne jos mažinimas. Kuo daugiau turtų suteka į saujelės žmonių rankas, tuo mažiau jų lieka kitiems, auga skurstančiųjų gretos. Taigi turtas ir skurdas yra kaip tie susisiekiantieji indai. Šitai jau suprato didysis italų poetas Dantė. Plačiau