VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

2011-10-04
Tiek mane, tiek kėdainiečius, skaitančius „Lietuvos Aidą“, nemaloniai nuteikė Seimo nario Emanuelio Zingerio ir jo brolio rašytojo, Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus rengiama spaudai atsiminimų knyga apie savo tėvą, buvusį pedagogą, vidurinės mokyklos direktorių Mykolą Zingerį, kurios ištraukas iš būsimos knygos pradėjo spausdinti „Lietuvos Aidas“. Plačiau
2011-09-27
Vakarų šalių visuomenė ilgai vadovavosi nuostata – galintieji daugiau vartoti turėtų būti laimingesni. Tačiau per XX a. išsivysčiusiose šalyse vartojimas padidėjo keletą kartų, o žmonių laimė – ne. Šią problemą mėgina spręsti „laimės ekonomikos“ tyrinėtojai, bandantys ekonomikos proncipus sieti su psichologijos žiniomis. Prieš kelis dešimtmečius pradėti masiniai laimingumo lygio tyrimai atskleidė ne vieną paradoksą. Jie parodė, kad turtingesni ir daugiau uždirbantys žmonės yra laimingesni ne dėl didesnių pajamų. Be to,dažniau didesnes pajamas jie gauna todėl, kad būdami laimingesni sėkmingiau dirba. Antai laimės tyrinėtojas B. Deerkas rašo, kad laimingi universitetų studentai, sulaukę keturiasdešimtmečio, uždirba trečdaliu daugiau nei jų buvę bendrakursiai, kurie pradėdami studijas jautėsi mažiau laimingi. Plačiau
2011-09-20
Vienuolių įvaizdžio panaudojimas viešoje alaus reklamoje gatvės stenduose parodo visišką nepagarbą nusipelniusiems žmonėms, pvz., Jonui Jablonskiui, kuris rašė, kad alus gerti nesveika, bei mūsų garbingiems protėviams, nes šie, būdami bemoksliai, sugebėjo įžvelgti šio gėralo pavojingumą ir pavadino jį alumi (nuo žodžio sula, skaitant iš galo). Plačiau
2011-09-13
Civilizacija - tai ne tik automobiliai, internetas ir mobilieji telefonai, bet ir šiukšlių krūvos. Blogiausia, kad jos vis auga ir auga. Jau prieš šimtmetį su siaubu rašyta apie tuometinį Londoną, kuris skęsta dvokiančiose atliekose, o Temzė pavadinta didžiausiu Europos nutekamuoju vamzdžiu. Tiesa, tokių pat epitetų buvo sulaukusios ir kitos didžiosios Europos ir Amerikos upės. Plačiau
2011-09-08
581-ųjų įvykio metinių proga Plačiau
2011-09-02
Mūsų šalyje neatslūgsta susidomėjimas nekilnojamojo turto rinkos pokyčiais ir jos permainomis. Remiantis šios srities specialistų teigimu, daug naujovių artimiausioje ateityje laukiama sprendžiant žemės ūkio paskirties žemės kainų klausimus. Tiek Lietuvoje, tiek kai kuriose Rytų Europos šalyse žemės kaina išliko itin menka, tačiau pastaraisiais metais jos vertė po truputį pradėjo augti. Apie nekilnojamojo turto verslo plėtros aktualijas Eldorada Kovenskaitė kalbina Lietuvos vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos Prezidentą Gediminą Bareiką. Plačiau
2011-08-26
Broliai ir sesės, Lietuvos patriotai, šiandien susirinkome į seną ir garbingą Šv. Mikalojaus bažnyčią, kuri per visas okupacijas išlaikė lietuvišką veidą. Šia proga norisi prisiminti seną Vilnijos veikėją kun. Kazimierą Čibirą, kuris ilgus metus dirbo šioje bažnyčioje - 1943 m. sovietams bombarduojant Vilnių žuvo. Prisimenu, kad arkivyskupas Mečislovas Reinys mums kalbėjo Kauno kunigų seminarijoje ir verkdamas paskelbė šią liūdną žinią. Po eilės metų ir pats Arkivyskupas žuvo Vladimiro kalėjime. Plačiau
2011-08-19
Savo nuomonę dėl kalbos normų kriterijų, ko nors taisymo, ypač dėl atskirų kalbos faktų normiškumo, gali turėti kiekvienas jos vartotojas. Tačiau nuomonė nuomonei nelygu. Veringesnė argmentuota nuomonė, o ne emocijų protrūkiai. Jau ima pasigirsti balsų, kad iš viso reikia liautis lietuvių kalbą norminti, ją prižiūrėti. Ypač kelia nerimą skelbiamos mintys apie pačios lietuvių kalbos neįgalumą, skurdumą, negebėjimą derintis prie globalizacijos, naujų technologijų ir kitų staigių šių dienų gyvenimo pokyčių. Deja, tokių lietuvių kalbos menkintojų chore jau girdisi savo nihilistinį požiūrį  deklaruojančių vadinamųjų moderniųjų intelektualų balsų. Jiems toną duoda keletas kalbininkų. Plačiau
2011-08-05
Viešosios tvarkos palaikymo klausimai vilniečiams visais laikais buvo aktualūs. Iki Nepriklausomybės atkūrimo kelerius metus kantriai, bet kokiu oru su grupele Kultūros ministerijos žinyboje dirbančiais vyriškiais budėdavome Lazdynų gyvenamajame rajone. Tais metais šiuos optimistus jungė draugovininkų organizacija. Plačiau
2011-07-19
Kas bent paviršutiniškai susipažinęs su biheviorizmu, žino, kad žmogaus elgesys nepriklauso nuo žinių, nuo žodžių, nuo moralų. Visi žino, kad neturėti sąžinės – blogai, kad ją pragerti – dar blogiau, kad imti kyšius – nusikaltimas. Lietuvos valstybės valdininkai tą puikiai žino, bet kaip feodalai, to meno jie išmoko okupacijos metais. Tai nuo jų žmonės bėga ten, kur to feodalizmo nėra ar mažiau, nes netiki, kad kas nors pasikeis.  Profesorius už viską kaltino geriančiuosius ir lyg kvietė nustoti gerti, tada klausytojams susidarė įspūdis, jog nieko kito nedarant, Lietuva atsigaus. Kaip žinoma, visur prie alkoholių reklamų iškabinti šūkiai: “Vartodami alkoholį jūs rizikuojate savo... “ Tačiau tie plakatų moralai žmonių elgesiui nedaro įtakos. Plačiau
2011-07-12
Ši vasara Vilniaus mieste šiek tiek skiriasi nuo buvusiųjų anksčiau... Dešimtis kartų kasdien žingsniuoju pro Prezidentūros puošnius rūmus, S. Skapo gatve ir vedančia prie mūsų pasididžiavimo - Šv. Onos bažnyčios - siauroka Šv. Mykolo gatvele. Abiejose gatvėse matyti reiškiniai man, eiliniam sostinės piliečiui, ne kartą, o pakankamai dažnai kėlė ne tik rūpestį, bet ir apmaudą. Kas priteršia S. Skapo g. dalį, esančią prie kampo su gražiąja Pilies g., neteko matyti, o ties šiukšlių konteineriais, Šv. Mykolo g., ne tik giedrą vidurdienį, bet ir mažam lietučiui krapnojant išvystu kelis vargdienius. Plačiau
2011-07-08
Poilsio dieną, laukdamas troleibuso prie Spaudos rūmų, įdėmiai apžiūrėjęs plakatą, agituojantį kovoti su grafičių piešėjais, iškart nepatikėjau - Vilniaus miestui jų kasmet padaromi nuostoliai siekia pusę milijono! Jei anksčiau mane kaip kūrėją iš važiuojančio visuomeninio transporto pro langus kitose vietose matytas šis plakatas domino naujoviška piešinio traktuote, tai net ir tekste įrašytos 500 tūkstančių litų sumos nepastebėdavau. Plačiau
2011-07-01
Lietuvos 1941 metų birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos (p-ko pav. Jonas Algirdas Antanaitis), Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (p-kas Jonas Burokas) bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (dir. Teresė Birutė Burauskaitė) iniciatyva šių metų birželio 21 d. įvyko trys Birželio sukilimo prieš sovietinius okupantus ir jų pakalikus 70-mečio sukakties minėjimai. Vilniuje prie Gedimino pr. 29 pastato buvo atidengta paminklinė lenta Lietuvos Aktyvistų fronto Vilniaus karinio štabo narių, sušaudytų Gorkio kalėjime, pagerbimui, Lietuvos Mokslų akademijos didžiojoje salėje įvyko šios garbingos sukakties minėjimas – mokslinė konferencija ir Vilniaus Rasų kapinėse gedulingos kariškos ceremonijos metu buvo pagerbti žuvę Birželio sukilimo dalyviai. Plačiau
2011-07-01
Kai pasiskaitai spaudoje publikuojamus įvairių autorių straipsnius ir pasiklausai televizijoje, radijuje ar sambūriuose visokių  svarstymų, kyla mintis, kad vis dėlto ne vienas mūsų veikėjas taip ir nesuvokia, kodėl „strateginis partneris“ Lenkija jau kuris laikas varo frontalinę ataką prieš Lietuvą. Tie nesuprantantieji stebisi, kaip čia gali būti, jog „strateginis partneris“ taip radikaliai pakeitė savo elgseną vienui vienos savo kaimynės atžvilgiu. Kai abi šalys išsivadavo iš komunistinės Maskvos hegemonijos, kokį dešimtmetį santykiai tarp jų buvo kuo geriausi, o paskui jie tiek pabjuro, kad šiandien Lietuva  turi teisintis Lenkijai ir Europai dėl neva lenkų teisių varžymo Lietuvoje. Čia reikia pridurti, kad sakydami „lenkai“ ar „lietuviai“, dalyką hiperbolizuojame – gerokai padidiname. Turime suvokti, jog abi pusės neneigia esant šalia blogųjų ir vieno kito padoraus lenkų ar lietuvių tautos atstovo. Tačiau įsiliepsnojusioje polemikoje gerieji paliekami nuošalyje... Plačiau
2011-07-01
Nepamirštu, kaip ką tiktai išrinkta prezidentė guodėsi: „Apvažiavau daug gyvenviečių bei miestelių ir pirmiausiai pastebėjau didžiulį žmonių susipriešinimą.“. Norėjosi, kad jos žodžiais būtumėme išgirdę tokią gaidą: mačiau didelį žmonių supriešinimą. Specialų, turint konkretų tikslą – silpninti valstybę, gniaužti ją morališkai, dvasiškai. Esu pagyvenęs žmogus, todėl kai ką galėčiau ir tvirtinti: jei laisvą nepriklausomą Lietuvą būtumėme kūrę be bolševikinės inteligentijos, dabartinė tautos padėtis nė iš tolo neatrodytų tokia žiauri. Netgi, turint galvoje, kad esame savotiški Rusijos įkaitai, ko labai negreit atsikratysime. Plačiau
2011-06-21
Nacionalinės bibliotekų savaitės metu gegužės 3 d. buvome kviečiami į atvirą diskusiją savo miesto bibliotekoje, kad apmąstytume ir pasidalintume mintimis, kokios bibliotekos norime. Skelbime puikavosi kvietimas „Kurkime naujoviškos bibliotekos viziją kartu!“ Siūlyta apsvarstyti tokius klausimus: „Ar Jums patinka lankytis bibliotekoje? Ar bibliotekos paslaugos patenkina Jūsų lūkesčius? Gal turite minčių, ko trūksta bibliotekai? Ką reikia keisti, kad Jūs, Jūsų artimieji ir draugai taptumėte nuolatiniais bibliotekos lankytojais?“ Neteko tose diskusijose dalyvauti, todėl nusprendžiau savo pamąstymus pateikti raštu, drąsiai apmąstyti ne tik pozityvius dalykus, bet aptarti ir tai, kas nėra taip šviesu. Kuomet imi kalbėti apie trūkumus, tuojau pat įsigyji priešų, nes mūsų krašte dar toks gajus provincialumo jausmas. Toleruojamos vidutinybės, o kartu labai aišku, kad protingo, mąstančio, iniciatyvaus žmogaus paviršutiniškume ir laikinybėje tiesiog nereikia. Plačiau
2011-06-21
Bet mūsų, lietuvių, faktas, kad Gielgud kraujas (gal kilęs kur nors nuo Gelgaudiškio – J.Š pastaba) virto geru anglišku krauju ir išgarsino Londoną, negali džiuginti.  Kaip ir daugybė talentų, kurie šiais laikais palieka tėvynę ir didina kitų kraštų potencialą. Beje, šis procesas, pražūtingas ir talentams, visaip skatinamas. Pigus pasididžiavimas, kad dainininkė Urmanavičiūtė susitrumpino savo pavardę ir dainuoja pasaulio scenose. (Taip daro ne visos „dyvos“: štai rusė Anna Netrebko nekeičia savo nemuzikalios pavardės, nesigėdija savo rusiškumo, o dainuoja dar gražiau už tas, kurios susitrumpina pavardes. - J.Š. pastaba). Kaip žinoma, dainininkė Urmanavičiūtė emigravo, gyvena svetur. Mums tai visais atžvilgiais, taip pat ir ekonomiškai, visiškai nenaudinga. Plačiau
2011-06-21
Prieš 70 metų, 1941 m. birželio 22 d., prasidėjo nauja, lemiama II pasaulinio karo fazė. Hitleriui atrodė, jog „tikrasis karas“ vyksta Rytų Europoje, kur kovų intensyvumas ir brutalumas ir karinės sąnaudos neturėjo precedento. Istorijos mokslui Barbarosos operacijoje iki šiol lieka daug neatsakytų klausimų. Ar vokiečių pradėtą  puolimą apskritai galima laikyti netikėtu? Ką prieš tai abi pusės žinojo apie viena kitos planus? Ar sovietinė pusė ketino pirmoji pulti Vokietiją? Plačiau
2011-06-18
Sovietmečiu 1980–1984 m. alkoholizmas Lietuvoje buvo pasiekęs apogėjų. Tuo laikotarpiu gryno alkoholio buvo suvartojama po 11,0–10,7 l per metus (tiek teko vienam gyventojui). Nuo 1985 m. šis procesas pradėjo mažėti. 1992 m. suvartoto alkoholio vienam gyventojui teko po 3,0 l. Tačiau per 21 nepriklausomybės metus vėl smukom ir 2007 vėl kulminacija – suvartota daugiau, negu sovietmečio apogėjaus metais (po 11,4 l), o kai kurių žmonių teigimu, su iš užsienio įvežamais alkoholiniais gėrimais po 18 litrų. Mūsų partijos, politikai, rungdamiesi dėl valdžios olimpo, buvo pamiršę mūsų vaikus, jaunimą. Plačiau
2011-06-07
Vieną rytą atsibudę pamatytume, kad mūsų teritorija mums jau nepriklauso ir būtų aišku, kad atsidūrėme globalizacijos baudžiavoje, kai susidaro iliuzija, kad laisvės daug, nes viskas perkama ir parduodama, iš nieko, taip pat iš visų kūno dalių, daromi nešvarūs pinigai. Plačiau