VISUOMENĖ
03 05. Atsitiktiniai pastebėjimai
Gintautas Iešmantas
Naudingas posūkis
Prieš keliolika metų (1997) straipsnyje „Gravitacija: Pietūs ar Šiaurė“ iškėliau mintį, kad Lietuvai naudingiau politiniais ir ekonominiais sumetimais orientuotis į Skandinavijos šalis, o ne į Lenkiją. Dabar, girdžiu, tą idėją nejučiomis siekiama įtvirtinti visuomenės sąmonėje. Ją bene ryškiausiai išsakė A. Juozaitis, teigdamas, jog geriausias mūsų strateginis partneris turėtų būti Latvija, apskritai Šiaurės kraštai. Šios valstybės neturi jokių užslėptų siekimų, pretenzijų, visuomet yra draugiškai nusiteikusios. Tuo tarpu Lenkija atvirai kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, negeriems tikslams panaudoja vietinę lenkų mažumą, žiūri į Lietuvą, pasak A. Juozaičio, kaip į savo vasalą. Net Lenkijos prezidentas B. Komorovskis, apsilankęs Maišiagalos lenkų mokykloje, nesivaržė dėl žodžių ir palyginimų. Ir tikriausiai ne vien iš nežinojimo. Ir mūsų valdžia, užmiršdama istorijos pamokas, savo nuolaidžiavimu ir aplaidžiu aklumu skatina tokį elgesį. Posūkis į Šiaurės šalis, mano manymu, tikslingas visais atžvilgiais. Juk rėmimasis aukštesnės ekonominės bei politinės kultūros valstybėmis būtų puiki paspirtis Lietuvai augti ir stiprėti. Šiaurė galėtų tapti tikru, patikimu strateginiu partneriu tarptautinėje arenoje. Ir ne tik Europoje. Žinoma, tai nereiškia, jog neturėtume palaikyti gerų santykių su kitais kaimynais.
Neišnykęs įprotis
Kažkada Kremliaus vadovai mėgdavo kalbėti apie kitiems užduodamus namų darbus. Ir visi stengdavosi vykdyti. Nuo to laiko prabėgo daugiau kaip du dešimtmečiai. Bet svetimųjų įdiegtas įprotis neišnyko be pėdsakų. Nuostabu, kad jį išduoda net tie patys žodžiai. Taip nutiko sykį pačiam premjerui A. Kubiliui. Vienam Lenkijos laikraščiui duotame interviu ministras pirmininkas, atsakydamas į priekaištą dėl neva pažeidžiamų lenkų mažumos teisių, aiškino, esą mes ieškome būdų gerinti padėtį, atliekame namų darbus. O kas šiuo atveju galėjo tokius namų darbus užduoti? Be abejo, Varšuva. Ir štai mes šokame pagal Pietų kaimyno dūdelės melodiją. Visuomet turime kam nors lankstytis, užmiršdami savigarbą.
Sunkiausias išbandymas
Išbandymas kasdienybe – pats sunkiausias. Tai patikrinimas - kas yra kas. Ne tik individui, bet ir visuomenei, tautai. Sugriauti siekimą būti savimi kaip žmogiškumo pagrindą – nuolatinis kasdienybės taikinys.
Atgal
.jpg)
