VISUOMENĖ
Valdžios ir žemėtvarkininkų išdaigos brangiai kainuoja (papildyta 04 01)
Liucija Norvilaitė
Ignotas Stakauskas
Tikriausiai šiandien mažai atrastume žmonių, kurie nesutiktų, kad Lietuvoje klesti valdininkų nežabota savivalė bei korupcija, teisinis nihilizmas. Neseniai atlikti sociologiniai tyrimai akivaizdžiai paliudijo triuškinantį visuomenės nepasitikėjimą aukščiausiomis valstybės struktūromis ir teismais. Jau daugelį metų tūkstančiai eilinių šalies gyventojų, siekiančių surasti teisybę, priversti beviltiškai mindžioti valdžios institucijų slenkstį. Tačiau ta teisybė, pasirodo, ne taip lengvai ir surandama, ypač jei patenki į pačios valdininkijos interesų zonos akiratį. Žmoniškąjį padorumą praradę valdininkai padarys viską, kad teisybės ieškotojai būtų bet kokiais būdais sumurkdyti ir toliau net nebandytų siekti savo tikslų. Širvintų krašte senelio turtą paveldėjusi vilnietė studentė Jūratė Tumonytė, su savo tėvais jau ne vienerius metus ieškanti teisybės, tą patyrė savo kailiu...
Vieniems galima, kitiems - ne
Beveik prieš porą dešimtmečių Jūratės senelis Jonas Baginskas padovanojo jai gyvenamąjį namą su 600 kv.m žemės sklypu, esantį Širvintų mieste, Kalnalaukio gatvėje. Kadangi tuo metu anūkė dar buvo nepilnametė, jos nuosavybe rūpinosi mergaitės tėvai. Dabar Jūratei jau virš 20 metų, o jos tėvai dėl rajono valdininkijos (ypač žemėtvarkininkų) nesibaigiančios savivalės ir šantažavimo, prarado sveikatą. Jūratę ir jos šeimą be galo suglumino rajono savivaldybės žemėtvarkininkų atsisakymas įteisinti namų valdos žemės sklypą, nors už jį dar 1992 m. buvo oficialiai sumokėti visi mokesčiai. Deja, ši Jūratės šeimos nuosavybė iki šiol taip ir neįteisinta!
Jau daugelį metų su tėvais teisybės ieškanti Jūratė mums priminė, jog yra išlikęs nuosavybės teisę liudijantis dokumentas – 1992 m. vasario 17 d. anuometinio Širvintų rajono mero pasirašytas oficialus potvarkis. Jis aiškiai parodo, kad Jūratei priklausantis sklypas, kaip ir kitiems kaimynams, buvo patikslintas ir padidintas iki 1461 kv.m. Už šį žemės sklypą ir jo įteisinimą kaip namų valda viskas buvo sumokėta, yra išlikusios ir rajono žemėtvarkai pateiktos mokėjimo sąskaitos. Tačiau mergina iki šiol už šią oficialiai įteisintą nuosavybę priversta mokėti nuomos mokestį! Apmaudu, kad rajono žemėtvarkos pareigūnai neatlieka savo tiesioginių pareigų. Kur nuplaukė Jūratės tėvų už šią nuosavybę sumokėti visi pinigai, nutylima, vengiama apie tai viešai kalbėti.
Ta proga kyla elementarus klausimas – o kur buvo atsakingi valstybinės statybos inspekcijos atstovai dar 1985 m., kai buvo baigiama statyti ši namų valda? Jei anuometiniai pareigūnai tais griežtais sovietmečio laikais būtų apčiuopę, kad ten vyksta savavališka statyba, tokia veikla būtų kaip mat sustabdyta. Tačiau kažkodėl pareigūnai jokių pažeidimų kuriant ir statant namų valdą Kalnalaukio gatvėje neaptiko...
Deja, nepriklausomoje Lietuvoje pastaraisiais prasidėjo metais Jūratei ir jos tėvams įvairūs vietinės valdžios bei žemėtvarkos pareigūnų grasinimai, šantažavimas, o tas gyvenamasis namas ir aplinka sąmoningai žalojama. Dar prieš tai, rajono apylinkės teismo metu, paslaptingomis aplinkybėmis artimiausių kaimynų Polonskų valdos riboženkliai kažkodėl „peršoko“ per melioracijos griovį ir staiga atsidūrė prie pat Jūratei priklausančio garažo sienos. Tada kaimynystėje gyvenantis Tadas Polonskas (sklypo savininko Roberto tėvas –aut.pastaba) apžiūros metu prisipažino, kad to riboženklio kuolą įkalė pats... Šis ir kiti šių artimiausių kaimynų veiklos faktai rajono žemėtvarkai yra gerai žinomi, bet jokių priemonių, kad būtų atstatyta tvarka, nesiimta.
Ranka ranką plauna
„Žvelgiant iš teisinių pozicijų, kyla pagrįstas klausimas – jei tokiu būdu buvo perkeltos miesto ribos, tai kas, kada ir kokiu juridiniu aktu visa tai įteisino? Juk visa tai buvo atlikta paslapčia, neatsiklausus ir net nederinant su artimiausiu kaimynu... Įdomu, kieno interesai čia slypi? Kai vyksta tokie sunkiai paaiškinami dalykai, o atsakingos valstybės bei teisėsaugos institucijos pro pirštus žiūri į kai kurių įtakingų piliečių savivalę, eiliniams šalies piliečiams nusvyra rankos ir jie praranda bet kokį pasitikėjimą valdžios tarnybomis“, - pasakojo Jūratė.
Senelio paveldėtą turtą įgijusi Jūratė nerimauja - jai Polonskų šeima atvirai grasina susidorojimu, jei tik bandys ieškoti teisybės... Tenka priminti, kad J.Baginskas nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, kurio riba buvo 2 metrai nuo garažo, iki melioracijos griovio pakraščio. Visi kadastriniai matavimai tai patvirtina. Kaip minėjome, yra išlikęs ir Širvintų mero 1992 m. vasario 17 d. potvarkis, kurio iki šiol niekas nenuginčijo ir jis tebegalioja!...
Rengiant straipsnį, atkreipėme dėmesį ir į Aplinkos ministerijai pavaldžios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų Statybos priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės Onutės Subačienės šių metų spalio 7 d. surašytą patikrinimo aktą dėl Roberto Polonsko pastatytų statinių teisėtumo. Akte teigiama, kad įkastas rezervuaras, šuliniai jau yra R.Polonsko žemės sklypo valdose, nors šie objektai priklauso Jūratei...
Ta proga reikia priminti, kad Roberto tėvas dar prieš 20 metų ėjo atsakingas pareigas savivaldybės žemėtvarkos skyriuje. Ir anais laikais, t.y. 1990 m. balandžio 24 d., jam buvo suteiktas 2,25 ha žemės sklypas. Dar vėliau, t.y. 2001 m. gegužės 4 d., jau įteisinamas 2,62 ha plotas, tiesa, jo žmonos Rožės Polonskienės vardu. Įdomu, kaip ir kokiomis aplinkybėmis padidėjo šis žemės sklypo plotas? Ar tik tam įtakos neturėjo seni pono Polonsko ryšiai su rajono valdžia bei žemėtvarkininkais? Be abejo, knieti sužinoti, o kiek dabar žemės disponuoja jų sūnus Robertas, kai tėvai neseniai žemės bei namų valdas nuosavybės teise perleido jam?.. Kalbama, kad žemės plotas Roberto naudai bus gerokai perkopęs ir 3 ha ribą, kadangi jau ir tas melioracijos griovys kažkaip paslaptingomis aplinkybėmis pakliuvo į jo valdas...
Žemėtvarkininkai - pasakėčių herojų kailyje
Mūsų pašnekovė Jūratė išreiškė nuogąstavimą ir dėl apleisto minėto melioracijos griovio, kurio ribas drįso uzurpuoti Polonskai. Iki šiol juo niekas nesirūpino. Po gausių liūčių išsilieję lietaus vandenys ne kartą yra užpylę Jūratės namų valdas ir sugadinę daug turto. Dėl patirtos žalos Jūratė daugelį kartų kreipėsi į Širvintų merą, prašydama atkreipti dėmesį į besitęsiančią netvarką. Deja, atsakymo nesulaukė ir 2008 m. gegužę, kai paskutinį kartą buvo kreiptasi. Tik pastaruoju metu paaiškėjo, kad Liepynės kaimo žemės sklypo dalis įteisinta Tado Polonsko sūnui Robertui, o šis jau pradėjo Jūratei kelti reikalavimus -nugriauti greta besiribojančius statinius ir perkelti kanalizacijos šulinius. Sklypo savininkė Jūratė buvo gerokai abstulbinta – kaip ir kokiomis aplinkybėmis vėl galėjo išaugti Polonskų žemės valdos? Ar čia tik nėra rajono žemėtvarkininkų intereso ir noro globoti buvusį savo kolegą?.. Kaip žinia, Polonskų žemės sklypas buvo įteisintas su valstybine žeme, ir kalbama, kad netgi su melioracijos grioviu. Tačiau daug kam kiltų elementarus klausimas - kokiu teisiniu pagrindu viskas buvo padaryta ir beje, kodėl apie tai nebuvo informuoti artimiausi kaimynai, su jais nieko nederinta? Taip pat įdomu, kaip ta valstybinė žemė su melioracijos grioviu galėjo patekti Polonsko nuosavybėn?
O kad Polonskai savivaliauja (ir ne be vietinių atsakingų valstybės struktūrų pagalbos) parodo 2008 m. vasario 28 d. vietos apžiūros protokolo įrašas: „Tadas Polonskas sakė, kad vamzdį įkalė pats“... Taigi, šis paprastas faktas akivaizdžiai liudija apie šio piliečio savivalę, bet rajono atsakingos institucijos į tai jokio dėmesio nekreipė... O mūsų pašnekovė Jūratė pasiguodė, kad teko ne kartą atlikti pakartotinius kadastrinius matavimus, už kuriuos sumokėtos didžiulės sumos. „Ir keisčiausia, kad atliekant kadastrinius matavimus nuo Polonskų pusės riboženkliai kažkodėl paslaptingai dingsta, vietoje jų atsiranda kiti skiriamieji ženklai... Kodėl tokia neteisybė iki šiol toleruojama? Taip pat būtina išsiaiškinti, kodėl rajono žemėtvarkininkai, su ponia Onute taip uoliai tikrindami ir kontroliuodami mano teisėtai paveldėtą sklypą, skiria milžinišką dėmesį mano nuosavybės teritorijoje esantiems statiniams? Beje, o kad Polonskų sklype išdygę ne vienas ir ne du statiniai – jokio dėmesio!? Ir kodėl vieni jų statiniai yra patekę Liepynės kaimo, o kiti jau miesto ribose?“, - stebisi pašnekovė.
Narpliojant šios ilgai nesibaigiančios istorijos peripetijas, išaiškėja, kad paprastam šalies piliečiui, susidūrus akis į akį su visoje šalyje korumpuotais ryšiais išgarsėjusia žemėtvarkos institucija, tenka praeiti tikrus kryžiaus kelius. Visos pilietinės pastangos, siekiant atgauti nuosavybės teises į savo turtą, dažnai lieka bevaisės, o pats žmogus, ieškojęs teisybės, pasijunta lyg būtų atsidūręs laukinių, grobuoniškų gyvūnų pasaulyje, kurį nemirtingose pasakėčiose yra aprašęs rusų rašytojas I.A.Krylovas. Tik prisiminkime ėriuko nuotykius su besočiu vilku arba trijų bičiulių – lydekos, vėžio ir gulbės istorija su vežimu. Jūratės pastangos ir norai iki galo sutvarkyti senelio dovanotų pastato bei žemės sklypo nuosavybės dokumentus išties kažkuo primena tą sarkastišką jau minėtų pasakėčių turinį...
Vilkink bylą, kol atsibos
Pavarčius valstybės priimtus įstatymus, susijusius su nuosavybės įteisinimu ir kai kuriuos dokumentus, kuriuos pateikė teisybės ieškanti pašnekovė, aiškiai matosi, kaip nesąžiningai šioje painioje istorijoje savo pareigas atliko, beje, ir iki šiol atlieka jau daugelį metų šiltose kėdėse tebesėdintys rajono žemėtvarkos bei teisėtvarkos pareigūnai. Jūratė drauge su savo tėvais varstydama jų kabinetų duris, be kita ko atkreipė esminį dėmesį į tai, jog iš karto po to, kai 1992 m. žemės sklypas jai buvo padidintas iki 1461 kv.m., pagal šalies įstatymus po apmokėjimo už tą sklypą, rajono žemėtvarkos skyrius privalėjo sudaryti išpirkto Žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, o savivaldybė perrašyti sutartį iš 600 kv.m. į 1461 kv.m.
Tačiau, kaip pamena Jūratės tėvai, pradėjus spręsti šią problemą, reikalai, kaip toje Krylovo pasakėčioje, nepajudėjo nė iš vietos... Daugelį metų Tumoniai buvo priversti rinkti įvairią archyvinę medžiagą, įrodinėti, kodėl, atgavus Nepriklausomybę, pasikeitė gatvės pavadinimas, ir kad jų nuosavybė yra ten, kur ir buvo, o ne už jūrų marių... Prabėgus dešimčiai metų, 2002 m. rugpjūčio 27 d., rajono žemėtvarkos skyrius informavo, kad, norint įteisinti namų valdos žemės sklypą, būtina pateikti sklypo geodezinį planą ir įrodyti, kad jų šeimos interesai nėra pažeisti – mat gretimus kaimynų sklypus skiria Širvintų miesto ir Liepynės kaimo administracinė riba. Ji Tumonių teritorijoje išliko nepakitusi.
Pasak Jūratės, sutvarkius reikiamus nuosavybės dokumentus, 2005-aisiais, pakartotinai, jau trečiąsyk, kreiptasi į Kadastro įmonę, kuri sutiko pagal pateiktą paraišką atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus 1461 kv.m. sklypui. Tų pačių metų rudenį Jūratė su savo mama atvyko į Kadastro įmonę. Ten buvo pasirašytas žemės sklypo ribų nužymėjimo Aktas ir patvirtintas to sklypo planas. Deja, kaip pamena pašnekovė, tas problemų vežimas vėl sustojo, nes paruoštus dokumentus žemėtvarkininkai kažkodėl labai ilgai delsė įteikti, vis vilkino ir vilkino...
Suklastotiems dokumentams – žalia šviesa
Po metų, gegužės 26 d., netekę kantrybės Tumoniai kreipėsi į rajono žemėtvarkos skyrių ir tą asmenį, kuris tebevilkino Kadastro patvirtintų dokumentų įteikimą. Jokio atsakymo... Tik po mėnesio gauta informacija, esą, atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas iš 1461 kv.m. jau sumažėjo iki 1355 kv.m! Tokiu būdu namui priklausantys inžineriniai tinklai, šuliniai su metaline talpa atsidūrė už sklypo ribų. Ką gi po tokio akibrokšto žemėtvarkininkai paskelbia žinią, kad matavimai sustabdomi! Iš tolesnės paslaptingų įvykių eigos paaiškėjo, jog, Tumoniams neprašant, buvo paruoštos net kelios kadastrinės bylos, tarp jų atsirado dar ir 1384 kv.m sklypo plotas su dviem variantais! Visa tai tų pačių metų spalio 4-ąją - tos kelios bylos - buvo suderintos su rajono savivaldybės teritorijų planavimo tarnybos vedėja D.Kunevičiene ir jos kolege N.Bareckiene.
Gerokai vėliau, po poros metų, 2008 m. vasario 22 d., Lietuvos teismo ekspertizei bei Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad tos bylos buvo suklastotos, pasinaudojant Tumonių dukters Jūratės parašu. Ekspertizės akto išvadoje pirminis skaitmeninis įrašas buvo kaip ir priklauso – 1461, tačiau kitose bylose pakeistas į skaičius 1384 ir 1331. Jūratė drauge su savo tėvais neabejoja, kad tokie atsakingų rajono pareigūnų raštai ir sukurptos bylos su paslaptingais skaičiais yra paprasčiausiai suklastoti, siekiant apriboti nuosavybės teises ir priversti sklypo savininkus išleisti didžiules pinigų sumas visokiems įrodymams ir teisybės ieškojimui.
Iš oficialių šaltinių Tumoniams pavyko sužinoti, kad 2006 m. spalio 24 d. ponia D.Kunevičienė pasirašė būtent tuos suklastotus 1384 kv.m žemės sklypo dokumentus, po to gruodžio 27 d. paruošė raštą, patvirtinantį suklastotus dokumentus ir nepagrįstai apkaltindama projektavimo įmonę. Beveik tuo pačiu metų gretimo kabineto kaimynė Onutė Subačienė paskleidė informaciją, neva Jūratės namų valdos žemės sklype savavališkai pastatytas medinis garažas, kurio ten niekada nebuvo ir jo nėra! Netrukus ponios O.Subačienės bendradarbė iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Meilutė Saidienė, nepatikrinusi ar patikėjusi suklastotais dokumentais, teigė, kad Jūratei geriausiu atveju gali būti pripažinta tik 1384 kv.m žemės sklypo dalis, nugriaunant pastatus ir perkeliant inžinerinius tinklus link kelio zonos. Tą patį patvirtino ir rajono žemėtvarkos skyriaus vadovai. Tenka konstatuoti, jog iki šiol įvairioms valstybės institucijoms tebesiuntinėjami prieštaringi, tikrovės neatitinkantys dokumentai, kurie tik dezinformuoja visuomenę. Tokiu būdu ir toliau paminami teisėti jaunos pilietės konstituciniai interesai dėl galutinio nuosavybės įteisinimo.
„Negaliu suvokti, kaip dar galima pasityčioti iš eilinių žmonių ir paneigti visa tai, kas buvo teisėtai padaryta ir patvirtinta dar prieš ketvirtį amžiaus? Be jokios abejonės, nepriklausomos Lietuvos valdininkų suklastoti dokumentai turi būti anuliuoti ir pripažinti negaliojančiais. Beje, neseniai atliktų kadastrinių matavimų dokumentai patvirtina, jog 1992 m. patikslintos 1461 kv.m žemės sklypo ribos nėra pasikeitusios, taip pat nepasikeitė ir to sklypo ribos tarp miesto ir kaimo“, - išvadomis dalijosi Jūratė. Pasak jos, iki šiol tas problemų vežimas nė nepajudėjo, vyksta tyrimai, sunkiai prognozuojami teismų maratonai. Kuo viskas baigsis, jei iki šiol, atliekant tyrimus, valstybinėse institucijose naudojamasi tais suklastotais dokumentais, nuspėti sudėtinga...
Varnas varnui akies nekerta
Šioje painioje, skandalu padvelkusioje istorijoje, kaip pastebi pašnekovė, vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka širvintiškiams jau puikiai pažįstama minėtoji statybos reikalų prievaizdė Širvintų krašte ponia Onutė Subačienė. Ši įtakinga veikėja daug metų palaiko glaudžius ryšius ne tik su rajono valdžia ir žemėtvarkininkais, bet ir Širvintų krašte liūdnai pagarsėjusiu aplinkosaugos agentūros vadovu Romualdu Sližausku. Daug kas iš vietos gyventojų stebisi, kaip šis žmogus ant svetimos žemės per trumpą laiką sugebėjo pasistatyti itin prabangų, didžiulį gyvenamąjį namą?.. Galbūt ne be pagrindo žmonės kalbama, kad be ponios Onutės „parėdymų“ vargiai šitoks monstras būtų išdygęs... Bet dėlto nėra ko stebėtis – juk Lietuva nuo seno garsėja kaip „švogerių ir savos chebros kraštas“, kur ranka ranką plauna ir varnas varnui akies nekerta...
Tuo tarpu šioje nelygioje kovoje drauge su tėvais už teisybę kovojusi Jūratė prarado bet kokį pasitikėjimą valstybės institucijomis. Mergina iki šiol negali atsitokėti nuo rajono apylinkės teismo sprendimo, įpareigojančio ją atsakovams už advokatų paslaugas sumokėti solidų daugiau nei 10 tūkst. litų mokestį. Jūratė, kaip ir daugelis mąstančių jaunuolių, svarsto planus palikti teisiniame nihilizme ir nežabotos biurokratų savivalės liūne skęstančią Lietuvą.
Nuo begalinės psichologinės įtampos, nesibaigiančio teismų maratono per tuos metus sveikatą prarado ir Jūratės tėvai. Tačiau jie dar viliasi, kad neseniai šalies Prezidentės pareikštas ryžtas bei siekis pertvarkyti Lietuvos teismų sistemą, sumažinti biurokratų armiją, anksčiau ar vėliau duos teigiamų rezultatų. Apmaudu, kad mūsų valstybę iki šiol tebevaldo nuo sovietmečio užsibuvę senosios partokratinės nomenklatūros atstovai ir jų palikuonys. Norint apsiginti nuo jų savivalės ir despoto, Lietuvos iš tiesų dar laukia sunki ir sudėtinga kova.
***
Šiandien redakcija gavo tokio turinio žinutę, kurią ir skelbiame (kalba netaisyta):
"El. paštas:robertas.tukas@gmail.
Komentarai/klausimai: Laba diena, Šiandiena netikėtai aptikau Jūsų tiklapyje straipsnį kuriame minimas mano bei mano šeimos narių vardas. Esu dar karta sužavėtas Tumonių išradingumu. Šiame straipsnyje yra paminėta daug netikslumų kurie žeidžia mane, bei mano šeimos narius. Prašau Jūsų paneigti visą šmeižtą paminėtą straipsnyje. http://www.aidas.lt/lt/
.jpg)
