VISUOMENĖ
Laisvi ar laimingi?
2011 01 12
Prof. Jonas Grigas
Džiaugsmingai švenčiame tautos atgimimo dvidešimtmetį. Gyvename formaliai laisvoje ir demokratinėje Vakarų civilizacijos šalyje, bet žmonės iš jos bėga. Žinoma, bėga dažniausiai viliojami geresnės gyvenimo kokybės, kurios dar negali suteikti mūsų jauna valstybė. Bet dažnai ir nuvykę į aukštos gyvenimo kokybės šalis mūsų tautiečiai vagia, plėšia, žudo ir kitaip nusikalsta. Kodėl? Gal mūsų civilizacija yra istorijos klaida? Kai kurie modernumo, technologijų ir vyriausybių kritikai taip mano. Kirkpatrick Sale knygoje „Rebels Against the Future“ (Sukilėliai prieš ateitį, 1996) aprašo 19 amžiaus britų tekstilės fabrikų darbininkų sukilimą, protestuojant prieš darbininkus pakeičiančias Džeimso Vato garo mašinas, ir kviečia naujam sukilimui prieš kompiuterių ir kitų technologijų vis daugiau ydingai valdomą mūsų gyvenimą.
Sale siunčia prieš progresą nukreiptą panašią žinią ir knygoje „After Eden“ (Po rojaus, 2006), kurioje tvirtina, kad besaikis žemės išteklių grobimas neša mus į didelio masto krizes, kurios sukels sumaištis, karus, badą, ligas ir mirtis kiekvienoje pasaulio šalyje ir sugriaus civilizaciją mūsų akyse. Sale ilgisi paprasto, prieš-technologinio gyvenimo mūsų paleolitinių klajojančių protėvių, kurie gyveno darnoje tarpusavyje ir su gamta, kol civilizacija viską sujaukė. Ir daugelio, jei ne visų, nelaimių priežastis yra sparčiai didėjantis gyventojų skaičius, kuris jau apytikriai siekia 7 milijardus. Kiekvienas gimęs žmogus didina Žemės entropiją - išderina aplinką ir pažeidžia mūsų planetos gyvybę palaikančius mechanizmus.Michailas Gorbačiovas, buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas mano, kad jei gyventojų skaičius sumažėtų 90 proc., jie nedarytų didesnės žalos ekologijai. Tedas Terneris, CNN televizijos įkūrėjas, mano, kad idealiausia būtų, kad Žemėje gyventų 250-300 mln. žmonių, 95 proc. mažiau nei yra dabar. Princas Filipas, Edinburgo hercogas, sako: „Jei galėčiau reinkarnuotis, norėčiau grįžti į Žemę kaip virusas žudikas, kad sumažinčiau gyventojų skaičių“. Deividas Broeris, pirmasis gamtos apsaugos visuomeninės organizacijos “Sierra Club” vykdomasis direktorius, sako: „Už gimdymą turėtų būti baudžiama kaip už nusikaltimą visuomenei“.
Tačiau paklauskime savęs, ar geriau norėtume gyventi dabar ar paleolitinėje eroje, kai žmonių buvo labai mažai? Paleolito era tęsėsi nuo žmonių rūšies atsiradimo prieš du milijonus metų iki žemdirbystės atsiradimo prieš 10 000 metų. Vėliau atsirado miestai ir didmiesčiai, valdovai ir karaliai, armijos ir pinigai, prekybos centrai ir dangoraižiai.
Kai kas gal pasakytų, kad paleolito eroje turėtume laiko svajoti ir dykinėti gražioje gamtoje, kurios dabar jau beveik neliko. Žmonės tada gerbė gamtą, jos neteršė ir nenaikino miškų, priešingai nei dabartiniame pasaulyje. Kiekvieną naktį būdavo piknikai prie laužo, o moterys nudirbdavo visus darbus.
Tačiau manau, kad dauguma pasirinktume gyvenimą šiuolaikiniame pasaulyje su aplinką elektromagnetiškai teršiančiais mobiliaisiais telefonais ir chemiškai ją teršiančiais automobiliais, reaktyviniais lėktuvais, kenksmingais priedais užterštu maistu ir vandeniu, televizija, kompiuteriais ir internetu. Norėdamas valgyti, jaunimas geriau rinktųsi prekybos centrą nei ilgą ir varginančią medžioklę, maisto ruošimą ant laužo ugnies. Daugelis dabar net neįsivaizduoja, kaip galėtų išgyventi bent mėnesį akmens amžiuje. Tačiau bene svarbiausia, kad šiuolaikiniame pasaulyje mes galime daryti beveik viską, ko norime. Ši pasirinkimo laisvė yra bene svarbiausia priežastis, dėl kurios dauguma norėtų gyventi šiame moderniame, netobulame pasaulyje, o ne paleolitinėje eroje.
Nėra geresnio visuomenės gyvybingumo mato kaip pasirinkimų laisvės, kurias ji gali pasiūlyti savo žmonėms. Svarbiausi gyvenime pasirinkimai - pageidaujamas išsilavinimas ir karjera, religijos laisvė, galimybė skaityti norimas knygas ir žiūrėti norimus filmus, gauti pageidaujamą informaciją internete - yra tai, kas gyvenimą daro maloniu ir prasmingu. Todėl galima atkakliai tvirtinti, kad laisva valia, kurią galima lyginti su laisve ir pasirinkimu, yra ne iliuzija, kaip sakė A. Einšteinas. Štai kodėl daugumai žmonių patinka gyventi 21 amžiaus pasaulyje, nepaisant daugybės jo ydų. Beje, mokslas vis aiškiau įrodo, kad tikėjimas, jog laisva valia tėra tik iliuzija skatina žmones tapti antisocialiais.
Mūsų neišprusę paleolito protėviai turėjo mažai arba iš viso neturėjo pasirinkimo kur, kaip ar su kuo gyventi. Žodis pasirinkimas jiems būtų buvęs nesuprantamas. Daugelis žmonių pasaulyje - netgi per daug - vis dar neturi pasirinkimo dėl nepakeliamo skurdo ir tironijos. Bet civilizacija vis didesniam skaičiui žmonių teikia vis daugiau laisvių - įskaitant laisvę atsisakyti technologinės, vartotojiškosios kultūros ir gyventi taip, kaip gyvena Amerikoje Amišo žmonės ar kiti technologijų priešininkai šiuolaikiniai luditai.
Laisvė nėra svajotojiškoji koncepcija, bet objektyvus, išmatuojamas dydis. Organizacija „Freedom House“ seka politinės laisvės kaitą pasaulyje nuo 1940 metų. Ji apibrėžia tautą laisva, jei ji tenkina du kriterijus. Pirma, ji privalo rinkti savo atstovus, kurie turi lemiamą įtaką viešajai politikai ir yra atskaitingi savo rinkėjams. Antra, tauta privalo suteikti išraiškos ir tikėjimo laisves, asociacijų ir organizacijų teises, visų lygybę prieš įstatymą ir asmeninį savarankiškumą nesikišant valdžiai.
„Freedom House“ duomenimis 2010 metais tik 89 pasaulio šalys iš 194, atstovaujančios mažiau nei pusę pasaulio gyventojų, yra laisvos; kitos 58 šalys yra iš dalies laisvos. Žmonės nėra laisvi 47 šalyse, o tai yra 34 procentai pasaulio gyventojų. Pusė jų gyvena labai sparčiai technologiškai augančioje Kinijoje.
Tačiau rinkimai dar nepadaro šalies laisvos. Amerika džiaugiasi rinkimais Irake ir Afganistane, tačiau šios šalys dar nėra laisvos, kaip nėra ir mūsų kaimynė Baltarusija. Tačiau laisvų tautų pasaulyje palaipsniui daugėja. Mes priekaištaujame kaimynei dėl jos ribotų laisvių, bet nepasakyčiau, kad Lietuva atitinka laisvės kriterijus, ypač antrąjį. Dėlto žmonės nepasitiki savo išrinktaisiais, nepasitiki ateitimi ir bėga iš šalies. Laisvė yra emigruoti, bet laisvės oriai gyventi savojoje šalyje daugeliui nėra, nes Blažio principu formuojamos vyriausybės nekuria geresnės Lietuvos ateities. Daugelis mūsų žmonių serga kūnu ir dvasia. Liga nėra vien tik individuali žmogaus problema, bet visuomenės deformacijos rezultatas. Kol nepašalinsime visuomenę deformuojančių priežasčių ir negydysime sužeistų sielų, tol fizines negalias kenčiančių žmonių skaičius nemažės.
Siekdami laisvos, nepriklausomos Lietuvos, norėjome ir demokratinės Lietuvos. Tačiau klaidinga demokratiją sieti su laisve. Juk vadintuose demokratiniais rinkimuose 1940 m. lietuviai prarado laisvę, o demokratiškai į valdžią atėjęs Adolfas Hitleris suvaržė vokiečių ir kitų tautų laisvę. Demokratija turi toleruoti ir politines partijas, kurios siekia panaikinti demokratinę santvarką. Jeigu 51 proc. žmonių į valdžią išrenka antidemokratines partijas, demokratijai ateina galas. Demokratija gali demokratiškai nusižudyti. Demokratiniuose rinkimuose mes išsirenkame Seimo narius, kurie vėliau tyčiojasi iš tautos.
Tačiau laisvesnis pasaulis yra taikesnis pasaulis. Nors demokratinės šalys varžosi su nedemokratinėmis, jos retai, jeigu išvis, kariauja su kitomis demokratinėmis šalimis. Demokratijos banga po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo mažiau nei 20 demokratinių šalių, buvo viena iš svarbių priežasčių, kad gyvename santykinai saugiame, be visuotinio karo, pasaulyje.
Tačiau daugiau laisvės visai nereiškia daugiau laimės. Taivanas 36 metus buvo autokratiškai Čan Kai Ši valdomas, tačiau pats mačiau, kad žmonės ten jaučiasi ganėtinai laimingi ir niekas nebėga iš šalies. Ironiška, bet daugiau laisvės ir pasirinkimų gali reikšti daugiau maišaties, klaidų, apgailestavimų ir net nusivylimų. Kaip dažnai laisvi ir turtingi žmonės, galintys džiaugtis visais gyvenimo teikiamais malonumais, turėdami visokius pasirinkimus ir laisves, jaučiasi nelaimingi. O vergaudami sovietiniuose kolchozuose kai kurie jautėsi laimingi. Bet aš geriau norėčiau gyventi 2011 metais nei 100 000 metų prieš Kristų ir jaustis laisvu ir nelaimingu nei atvirkščiai.
Atgal
.jpg)
(1).png)
