VISUOMENĖ
Kas ką kalba, arba Gyvenimas troleibuse
Jonas Kaziškis
Jonas A.Patriubavičius
Ką padarė Seimas
Kaip žinoma, Seimas šiomis dienomis sumažino alkoholinių gėrimų akcizus, kitaip sakant, alkoholio gamintojams padovanojo, vieni sako, 100 mln. litų, kiti – 50 milijonų. Verta, kad tie Seimo nariai, kurie balsavo už, būtų vadinami tautos priešais ir kaipo tokie turėtų Seime tarnauti tik iki šio Seimo pabaigos. Tauta tokių žmonių negali rinkti savo atstovais, nes jie jai kasa duobę. Tokia pono Vyto, dar vadinamo Storo nuo Sasnavos, nuomonė.
Ir mes manome, teisinga. Kaip žinoma, tas sumažinimas grindžiamas prielaida, kad buteliai nupigs ir alkoholikai nustos pirkti pilstuką ir naminę degtinę. Tokiu būdu Vyriausybė nori kovoti su šiuo verslu.
Pas poną Stanislovą, kuris nekalba lietuviškai, nes nemoka, neišmoko per penkiasdešimt metų, paklausėme, kiek mūsų kaime kainuoja butelis naminės. Sako, 10 litų. Taigi butelis iš bravoro turi kainuoti 9 litus, tada Stanislovai pirks fabrikinius nuodus. Seimas, matyt, nežino kainų ir kainodaros principų. Stanislovas geria kasdien nuo šv. Stanislovo dienos (gegužės 8-osios). Mums jo gaila, prašome negerti, bet jis vis tiek geria. Negertų, jeigu mūsų kaime nebūtų kelių nelegalių naminės kioskų. Vadinasi, geria kasdien dėl to, kad naminė labai jau prieinama.
Prieinamumas yra pagrindinė alkoholizmo priežastis. Dar viena, kad nedirbo ir nedirba institucijos. Vidaus reikalų ministerijos vyrai naminės pardavėjų negaudo. Kitur, kitose šalyse, Vidaus reikalų ministerijos brolių darbas vertinamas aritmetiškai: kiek pagavo tokių „verslininkų”, tokias gauna ir premijas. Pas mus policininkų yra daugiau 10 tūkstančių gyventojų negu Švedijoje, bet jie dirba kaip milicininkai. Milicininkus reikia atleisti, o sutaupytus pinigus atiduoti policininkams už pagautus pilstukininkus.
Ką padarė švedai
Švedai per referendumą 1913 metais balsavo už sausą įstatymą. Tais metais Švedijos moterys pirmą kartą gavo balsavimo teisę, joms labai patiko balsuoti ir kad turi lygias teises su vyrais. Iki tol vyrai turėjo pasirinkimo laisvę: jie gėrė. Tai švedėms nepatiko ir jų balsais turėjo būti įvestas sausas įstatymas.
Tačiau čia politinėje ir ekonominėje scenoje pasirodė daktaras Ivan Bratt. Iš pavardės galima spręsti, kad slavas. Jis pradėjo kampaniją, kad sauso įstatymo nereikia, užtektų valstybės monopolio ir pusiau sauso įstatymo.
Padarė taip: išdavė norintiems gerti korteles - tokias kaip pas mus kompensacinių vaistų pasai. Švedas, jeigu pageidavo, gaudavo tokį pasą. Parduotuvėje iš tos knygelės išplėšdavo vieną lapelį. Kiek lapelių, tiek butelių buvo galima pirkti. Alkoholikams kortelių neduodavo. Užtekdavo kartą nusigerti, pasirodyti girtam viešoje vietoje ir durys tokiam švedui į monopolinę parduotuvę buvo uždarytos. Ši sistema buvo pavadinta Ivan’o Bratt’o reforma. Daktarą labai gerbė, kad jis išblaivė švedų tautą ir apsaugojo ne tik nuo alkoholizmo, bet ir sausojo įstatymo. Net ir tokiomis sąlygomis prekyba alkoholiu davė pelną.
Valstybė perėmė alkoholinių gėrimų gamybą ir pardavimą. Parduotuvės iš gražių butelių su impresionistinėmis etiketėmis bažnyčių pasidarė pilkos ir nepatrauklios. Ten užeiti buvo nemalonu, reikėjo dairytis, kad kaimynai nepamatytų.
Ką švedai padarė po karo
Kortelių sistema galiojo, berods, iki 1955 m. Po referendumo 1913, kai tauta pritarė sausajam įstatymui, degtindariai labai išsigando, kad jų verslas žlugs, ir sutiko, kad vyriausybė nupirktų jų gamyklas. Vyriausybė visus šalies bravorus nupirko už 20 mln. dolerių, labai pigiai. Valdymui ir produkcijos pardavimui buvo įsteigta valstybinė įmonė, jos prezidentu tapo daktaras Ivan Bratt. Algą jis pasiskyrė mažą, sakė, kad jam gėda imti daug girtų pinigų. Dėl to daktaras turėjo nesusipratimų su žmona: reikėjo leisti vaikus į mokslą, o pinigų nebuvo. Kažkas daktarą išgelbėjo iš šios krizės, gal vyriausybė.
Po karo švedai jau buvo nustoję gerti, todėl kortelių sistemą buvo nuspręsta panaikinti. Atsirado lobistų liberalų, jiems ėmė suktis galva dėl perspektyvos uždirbti ir jie reikalavo daugiau parduotuvių. Iki to laiko, jeigu miestelyje buvo 1000 gyventojų, jis negalėjo turėti alkoholio parduotuvės. Alkoholis buvo neprieinamas. Liberalai norėjo šią normą panaikinti, liberalams pinigai nekvepia. Švedijos socialdemokratų vyriausybė nusprendė padaryti eksperimentą ir nustatyti, ar prieinamumas skatina alkoholizmą ar ne. Vienoje grafystėje ar valsčiuje buvo leista pardavinėti stiprų alų be didelių apribojimų. Eksperimentas turėjo trukti pusę metų. Bet po dviejų mėnesių vietos gyventojai pakėlė maištą ir pareikalavo eksperimentą nutraukti, nes padaugėjo nusikaltimų, girti jaunuoliai šlaistėsi gatvėmis, gyvenimo kokybė labai pablogėjo.
Bet buvo įrodyta, kad alkoholio prieinamumas – negerai.
Ką daro alkoholis
Mūsų Seimas, atrodo, nieko nežino apie alkoholio žalą, nors reklamos apie tai praneša. Drįstame alkoholizmo draugams priminti, ką daro alkoholis. Čia pasinaudosime išmintinga knyga, kurią dar 1981 m. ponas Vytas Maskvoje pirko už tris rublius: „Pritikin’s Program for Diet and Exercise” (angl. „Pritikino dietos ir mankštos programa”), autorius - daktaras Nathan Pritikin, jam padėjo M.McGrady, Jr. (buvęs „Newsweek” korespondentas Maskvoje). Manome, kad šią knygą vertėtų ir Lietuvoje išleisti ir įteikti Seimo nariams. Taigi skaitome 49-50 psl.
„Ką daro alkoholis”
„Aš laikau alkoholį narkotiku, tai ne maistas. Praktiškai alkoholis neturi mitybinės vertės, tik kalorijas. Šiuo atžvilgiu jo kalorijos panašios į tuščias cukraus ir medaus kalorijas. Kaip narkotikas, alkoholis kelia organizme tik sumaištį”.
„Alkoholio poveikis”
Toliau Nathan Pritikin, talkininkaujamas Patrick M.McGrady, Jr., rašo: „Alkoholio žudo kepenis, tai gerai žinoma, nereikia nė kalbėti. Mažiau žinomas faktas, kad alkoholis sulipdo trombocitus ir užteršia kaip purvu (angl. „sludges”) raudonuosius kraujo kūnelius, taip sumažindamas jų talpumą, todėl pernešama mažiau deguonies. Tai pragaištingai veikia smegenų ląsteles ir smegenų funkcionavimą”.
„Alkoholis taip pat trukdo limfocitams patekti iš limfos į kraują, kai iškyla reikalas kovoti su infekcija. Štai kodėl alkoholikai, pavyzdžiui, dažniau ir sunkiau serga plaučių uždegimu, jie daug ilgiau prabūna ligoninėse, jeigu pasveiksta. Alkoholis slopina jūsų imuninę sistemą” Šios citatos pabaiga.
Dar blogesni poveikiai
Toliau autoriai rašo: „Aš galėčiau vardyti ir vardyti alkoholio žalas, bet apsiribosiu keliais punktais“.
„Net ir mažas alkoholio kiekis trikdo nuovoką ir sveiką protą. Štai kodėl beveik pusę avarijų Amerikoje padaro pagėrę vairuotojai” (...)
„Alkoholis apsunkina kepenis trigliceridais ir kitais riebalais, todėl riebalų padaugėja ir kraujyje”. Šios citatos pabaiga.
Klausimai ir atsakymai
Toliau autoriai atsako į klausimus: „Žinau, kad alkoholis man kenkia, bet aš suprantu, kad man tai vienintelis būdas, kaip pabėgti nuo mane ujančios žmonos”. Atsakymas: „Negaliu su jumis ginčytis, bet drįstu jums pasiūlyti, kad surastumėte kitą, mažiau destruktyvų, mažiau savižudišką būdą, kaip pabėgti nuo savo piktos, jums vis priekaištaujančios, jus graužiančios žmonos”.
Klausimas: „Kai išgeriu, praeina stenokardija (skausmai širdies plote). Alkoholis man geriau negu nitroglicerinas” Atsakymas: „Negaliu ginčytis dėl skonio. Bet yra ir kita šio mito, kuriuo jūs tikite, medalio pusė. Pirmiausia, alkoholis sumažina jūsų širdies darbinį tūrį, pajėgumą. Jeigu sergate stenokardija ir išgeriate du kokteilius, tai paskui, 24 valandas, jūsų širdies pajėgumas sumažės 20 proc., (...) taigi jums išplėšta penktadalis širdies. Bet kodėl jūs nejaučiate širdies nepakankamumo? Dėl to, kad alkoholis paveikia jūsų kūną kaip narkozė. Gerai, kad nedirbate sunkaus darbo, kai išgėrinėjate, jeigu sunkiai dirbtumėte, tada pajustumėte, kad alkoholis ne tik nemalšina stenokardijos, dar daugiau - jos neužkardo”.
Citatų pabaiga. Būtų gerai, kad Seimo nariai galėtų paskaityti šią knygą visą.
Lietuvos fabrikai
Tokį tekstą mums faksu atsiuntė ponas Vytas, mūsų kompanijoje žinomas Storo pravarde. Prašė paredaguoti, bet dabar jau 14 val. Laikas spaudžia, tai pateikiame neredaguotą.
Antai Rutkelytės žmogus Glaveckų Kęstutis (Sasnavoje taip vadinamas sutuoktinis vyras), paklaustas, kada lietuviai gali tikėtis didesnių atlyginimų, atsakė, kad tai priklausys nuo eksporto didėjimo.
Kol kas Lietuva eksportuoja Mažeikių naftą, Jonavos ir Kėdainių trąšas. O siuvyklos, dešrų fabrikai ir kiti – smulkmė.
Akivaizdu, kodėl priešinamasi atominio elektros fabriko statybai. Tuo suinteresuoti kaimynai iš Rytų. Pažiūrėkime, kokia propaganda varoma. Prie jos aktyviai prisideda ponas Jurgis Vilemas, tarybinės energetikos asas, kai kurie Seimo ekonomistai, simpatizuojantys Rusijai, Tomas Valuckas ir daugybė kitų.
Taigi atominiai elektros fabrikai dygsta Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Ir, matyt, tai neatsitiktinai, kadangi tai eksporto prekė, einanti „dratais“ (vielomis). Nei benzino, nei dyzelino nereikia. O čia, pas mus, būtų atominė elektrinė plius Kruonio akumuliacinė (kurią, beje, „supaškūdijo” Zigmas V. ir pionieriai. Jie gyva grandine taip pat buvo apjuosę A.Sniečkaus senąjį atominį elektros fabriką).
Lėšos ir savikaina
Jeigu padidėtų atlyginimai ir pensijos, vienos KWh kaina sąlyginai nebūtų itin didelė. Išleidai valstybines obligacijas ar akcijas, ir pinigų galima šiek tiek surinkti. Štai ponas Kubilius vis primena, kad einamosiose sąskaitose Lietuvos piliečiai dar turi 43 mlrd. litų. Partijų ir brangios Vyriausybė paprašyti patriotai pirktų obligacijas.
Post Scriptum
Perfrazuojant anekdotą apie avinus, išaugintus Gruzijoje, galima pasakyti štai ką.
Vis dar laisvoje tarptautinėje rinkoje paklausi prekė yra Lietuvoje išaugintos avys ir avinai dėl jų baltos vilnos. Vakarų Europoje blondinai avinai ir blondinės avys dirba ne tik prastuomenės darbus, bet ir medikais. Siunčia į Lietuvą svarų ir eurus savo seniems tėvams, tetulėms ir dėdulėms. Ir BVP auga, nes surenkama daugiau PVM.
Tačiau avinų fabrikėliai gali išsekti. Ir kažin, ar imigrantai su savo produkcija norės būti Lietuvoje Gali visos šeimos išvykti, in corpore. Tuo būdu Lietuvą mindžios vis naujos ir naujos ordos. Atrodo, kad tam ir sukurti emigracijos skyriai darbo biržose, nemotyvuotai didelės sumos metamos motinystei skatinti. Tai kažin, ar tuo nepasinaudos Kirtimų ir kitų taborų „asabos“. Štai koks Damoklo kardas virš Lietuvos.
Nepritariančių atominės elektrinės statybai nemažiau negu Valdovų rūmų statybai ir jų užbaigimui. Sekamos pasakėlės, kad būsime laimingesni, nusipirkę elektros iš kitų negu pardavinėdami kitiems. Gėrėsimės Kremliumi, Vaveliais, o patys galėsime parodyti nebent Egėjaus tvartus Vilkaviškyje. Vietoj karalių rūmų Vilniuje.
Jono pastaba: ponas Storas prabėgomis užsiminė apie Kruonio akumuliacinę elektrinę. Kažkodėl mūsų ekspertai, nepritariantys atominio elektros fabriko statybai, nieko nesako, kur mes ją dėsime. Kaip žinoma, elektra yra tokia prekė, kurią tik pagaminus reikia čia pat suvartoti. Akumuliacinė ir skirta tokiam suvartojimui. Nei Rusija, nei Kaliningradas, nei Baltarusija tokio lobio neturi. Tai kaip veiks jų atominiai elektros fabrikai? O gal prorusiški ekspertai Kruonio akumuliacinę parduos rusams ar baltarusiams? Štai koks klausimas, kaip sako pas mus, Amerikoje, vertas 64 tūkstančių dolerių.
Atgal
.jpg)
