VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

03 20. Drumzlinas politinis pavasaris

Norisi tiesos - tik Tiesa išlaisvina...

Ona Mažeikienė

Kovas - pavasario mėnuo. Bunda gamta... Deja, politinis gyvenimas Lietuvoje ypatingai neramus, drumzlinas. Stebint, kas dabar vyksta, eiliniams piliečiams, neturintiems informacijos, kyla daug neaiškumų (!). Matome viena, kad nėra teisybės, nėra teisingumo, ir tiesa kažkur giliai paslėpta, viskas, kas reikia ar ne, uždengta slaptumo skraiste. Visuomenės nežinojimu akivaizdžiai manipuliuojama. Kai nėra viešumo, žinojimas ribotas, tada kyla daugybė klausimų ir interpretacijų, skleidžiamos sąmoningos ir nesąmoningos sąmokslo teorijos, neretai ir absoliutus melas.

Žiniasklaida eskaluoja, kad nestabilumą valstybėje įnešė konservatoriai. Žmonės neakli, jie mato ir girdi, jog šį jovalą padarė liberalcentristai, matyt, remiami Prezidentės. Kažkam labai nepatiko FNTT veikla. Daugelio žmonių galva, tarp jų ir mano, kad visą sumaištį Lietuvoje sukėlė liberalcentristų ministras R. Palaitis, atleidęs sudėtingą, sunkų ir atsakingą darbą (kovą su kontrabanda, kita nelegalia veikla) sėkmingai dirbusius ir už darbą apdovanotus FNTT vadovus. Teisėtai kyla klausimas - už ką? Jeigu jie kalti – kaltę turi įvertinti tik teismas (nors teismai praradę autoritetą, tačiau kitokio mechanizmo nėra), o ne vienas valdininkas, pasirėmęs VSD atliktu poligrafo parodymu. Atleidus kažkam nepageidautinus FNTT pareigūnus, iki šiol nežinome, kas pagrobė „Snoro“ pinigus. Apie tai ir kalbos beveik nutilo... Kodėl prokuratūra delsė pradėti tyrimą kelis mėnesius?

Mums, mirtingiesiems, labai sunku suprast politinę virtuvę ir sužinoti, kas dedasi Lietuvoje. Žmonėms norisi aiškumo ir tiesos. Teisininkų aiškinimai irgi skirtingi. Aiškumo dėlei siūlyčiau paskaityti Mindaugo Veličkos seriją straipsnių „Valstybės užvaldymas: Apgink Lietuvą“ ir kitus. Apie „valstybininkus“, užvaldžiusius Lietuvą, seniai buvo kalbama, tačiau dabar perskaičius straipsnius, daug kas paaiškėja... Kad esama užkulisinių veiksmų, jaučiasi, girdint A.Čapliko ir R.Palaičio nuolatinius (kaip sugedusios plokštelės) aiškinimus apie jų „tiesą ir teisėtumą“, „norą“ „tarnauti Lietuvos žmonėms“ bei begalinį „rūpestį“ energetikos klausimais.

Liberalcentristai, turintys Prezidentės paramą, jaučiasi tvirtai. Prezidentė, įnešdama sumaištį į Lietuvos politinį gyvenimą, daugelį žmonių nuvylė ir ne tik dėl to, kad ji palaikė abejotinos reputacijos ministrą R.Palaitį, bet, svarbiausia, kad ji (švelniai tariant) nesako tiesos. Ką reiškia vien jos posakis: „Palaitis ne prie ko“(?!) Ar tai reikštų, kad buvo Prezidentės nurodymus atleisti du FNTT pareigūnus? Reikėtų bent sakyti tiesą. Nors prašymus priimti ar atleisti ministrus pirmiausia teikia Premjeras. Šiuo atveju Prezidentė pasielgė kaip vienvaldė ir tiesiog pasityčiojo iš Premjero. Dabar ji sako, kad ji „nesikiša į Seimo partijų pasistumdymus“. Gerai būtų, deja, jau įsikišo. Žmonės ne akli - visi girdėjo ir matė Prezidentės žodžius ir veiksmus. Labai tikėjau Prezidente (rinkimuose buvau stebėtoja), deja, pastaruoju metu tenka nusivilti jos „tiesa“. Dėl Kedytės grąžinimo motinai Prezidentė viešai pareiškė, kad „Venckienė sutinka atiduoti mergaitę motinai“. Tai irgi pasakyta netiesa. Viešoje erdvėje visi, kas tik klausėsi televizijos, ne kartą girdėjo priešingas Venskienės kalbas dėl mergaitės grąžinimo. Apskritai, pedofilijos byla - tamsi naktis... Nesiimu nieko kaltinti, juolab teisti, nes labai daug nežinomųjų. Teismai kažkodėl (?) bejėgiai, o nužudytieji – nekalba. Be abejo, labai sunku prisipažinti klydus, bet būtų garbinga. Deja, Prezidentės charakteris ne toks. Taikliai pastebėjo vienos laidos kūrėjai, įvedę Prezidentės budelio personažą.

Viešumo nebuvimas kelia daugybę neaiškumų, o nežinojimas – visuotinį nepasitikėjimą. Labai daug dezinformacijos pateikia žiniasklaida. Kai vienas apžvalgininkas teigia vieną, o antras - kitą. Tai kuo tikėti klausytojui? Apie žiniasklaidos skaidrumą turėtų pagalvoti ir įstatymų leidėjai: visuomenė turėtų būti informuojama, o nedezinformuojama.

Gaila, kad nėra objektyvios informacijos, kurią turėtų teikti valstybinis Lietuvos radijas ir televizija. Deja, (ypač televizija), vadovaujama S.Siaurusevičiaus, R. Paleckio, kuo toliau, tuo daugiau tampa vienašališka. Į R.Miliūtės „Teisė žinoti“, N.Pumprickaitės „Dienos tema“, V.Savukyno laidas kviečiami beveik tie patys (gal jau tapę etatiniais (?)) „visažiniai“ žurnalistai, politologai: V.Laučius, L.Bielinis, R.Valatka. Laidų vedėjai turėtų būti neutralūs, pašnekovams pateikti konkrečius klausimus ir leisti į juos atsakyti, o ne kalbėti patiems. Pastebėjau, kad laidų vedėjai kviečiasi tuos pačius, jų pažiūras atitinkančius pašnekovus ir tendencingai paskirsto laiką: įtinkantiems leidžia pusę laidos skleisti demagogiją, o kitiems beveik nebelieka laiko atsakyti į klausimą.

Trūkstamą informaciją pastarąja tema iš dalies pateikė Antikorupcinė komisija, kuri jaunatviškai greitai, atvirai atliko tyrimą ir daug ką paviešino. Už tai E.Kūrio, R.Valatkos buvo išjuokti. Žmonės bent šį tą sužinojo ir išgirdę ėmė mąstyti. Iš didžiosios žiniasklaidos tiesos neišgirsti, o minėti laidų vedėjai, dauguma apžvalgininkų ir politikos žinovų „muša“ į vienus vartus.

Nepavydėtina padėtis A.Kubiliui būti krizių premjeru – tikras kamikadzė. Vyriausybė ir Premjeras yra vykdomoji valdžia, privalo priiminėti ir nepopuliarius sprendimus. Kai kas mano, kad Vyriausybė turi katilą auksinių ir juos dalina, o jeigu nėra iš ko duoti, tai visada lieka kalta. Dauguma žmonių nelabai supranta ekonomikos dėsnių, juolab krizės sąlygomis, o reikalauja: duok man kuo daugiau čia ir dabar... Visada maloniau duoti, negu kažkiek sumažinti. O neklysta tik tas, kas nedirba. Europoje A.Kubiliaus darbas įvertintas labai gerai. Tačiau, Lietuvos žiniasklaida apie tai nutylėjo.

Tuo tarpu opozicijos lyderiai sugeba tik kritikuoti, ypatingai V.Mazuronis, kuris yra nuolatinis laidų dalyvis ir visada, nesvarbu kokia tema kalbama, koneveikia konservatorius, liepia Vyriausybei atsistatydinti, tačiau pats, be demagogijos, jokio konkretaus pasiūlymo nepateikia. Opozicija bijojo imti valdžią į savo rankas, matyt tiek supranta, kad krizės sąlygomis nesugebės valdyti.

Visuomenei įkyrėjo beprasmės rietenos ir melas. Žmonėms labiausiai norėtųsi visais klausimais aiškumo, tiesos ir teisingumo. Šiame dumblyne arogantiškiausiai pasirodė A.Čaplikas, kai kurių jo partiečių elgesys. Jie nesileidžia į jokius kompromisus, tik pastoviai kartoja esą teisūs ir labai „susirūpinę“ energetikos klausimu. Darbų pakanka – tik dirbkite, o nekalbėkite apie „rūpestį Lietuvos žmonėmis“ ir nestumkite į liūną. Drumzlėse matyt nuskendo politikų moralė, kad reikėjo prisidengti techniniais melo detektoriais ir įvykdyti juodą darbą. Geriausia būtų atverti savo sąžinę tiesai ir įsiklausykite į evangelijos žodžius: „...tik Tiesa padarys jus laisvais...“

Atgal