VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

Neatlygintina kraujo donorystė – visų mūsų rūpestis

Diskusija kraujo donorytės tema visada būna dvejopa: vieni žmonės pasisako tik už savanorišką neatlygintiną kraujo donorystę, kiti - kad valstybė už kraujo davimą privalo mokėti, dar kiti pasakoja prieš keliolika metų girdėtas istorijas ar mitus, kurie atbaido žmonės nuo kraujo donorystės.

Tačiau augantys skaičiai liudija, kad kasmet vis daugiau jaunų ir socialiai aktyvių žmonių tampa neatlygintinais kraujo donorais. 2010 metais VšĮ Nacionaliniame kraujo centre beveik 50 procentų surinkto kraujo sudarė neatlygintinai paaukotas kraujas, kurio daugiausia padovanojo jauni - nuo 18 iki 25 metų amžiaus - žmonės.

Kodėl neatlygintina kraujo donorystė ilgokai nesulaukia vieningo visuomenės palaikymo?

Kalbant apie organų donorystę, žmonėms net nekyla klausimų, ar turėtų būti mokama už paaukotus organus. Visi supranta, kad po mirties organai gali būti paaukoti ir tuomet atiteks ligoniams, kuriems labiausiai jų reikės. Žmonių sąmonėje organų donorystė suvokiama tik kaip nemokama, tačiau kalbant apie neatlygintiną kraujo donorystę pastebima, kad lietuviai vis dar abejoja, ar tikrai kraujas prilygsta organams, ar tikrai jį reikia dovanoti neatlygintinai?

Neatlygintinos donorystės akcija Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakultete sulaukia rekordinio studentų skaičiaus

2004 metais Lietuvoje pradėjus populiarinti neatlygintiną donorystę ir skatinti žmones kraują aukoti, tik nedidelis skaičius žmonių atsiliepė į raginimą, kiti abejojo, ar verta tapti neatlygintinu donoru, ar verta aukoti nemokamai, kai už sugaištą laiką turi galimybę gauti piniginę kompensaciją. 2005 metais atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad svarbiausias motyvas tapti kraujo donorui yra artimajam įvykusi nelaimė, tačiau po dviejų metų dar kartą atlikta išsami visuomenės nuomonės apklausa parodė teigiamas tendencijas – jaunimas, kolegijų ir universitetų studentai palankiai atsiliepė apie kraujo donorystę. Ir nors jaunimas diskutuodami apie kraujo donorystę lygybės ženklą drąsiai deda tarp kraujo donorystės ir neatlygintinos donorystės, deja, vyresnių žmonių nuomonė vis dar remiasi senomis žiniomis ir mitais.

Būtent vyresni žmonės skeptiškai vertina kraujo donorystę – esą kraujo davimo metu galima užsikrėsti infekcinėmis ligomis, kraujo davimas silpnina ir nualina organizmą, o nuolatinė donorystė sukelia priklausomybę, todėl dažnai savo artimiesiems jie net draudžia būti kraujo donorais. Tenka pripažinti, kad vyresnį žmogų įtikinti donorystės saugumu yra ir sudėtinga, ir dažnai net nepavyksta.

Vienu balsu kalbėti apie neatlygintiną kraujo donorystę dar trukdo ir žmonių sąmonėje išlikęs prastas kraujo donoro įvaizdis. Ilgą laiką egzistavo kraujo donoro kaip asocialaus asmens įvaizdis. Esą kraują duoda „kažkas“, kas nori gauti piniginę kompensaciją, ar neturi iš ko pragyventi, todėl dabar greitai pakeisti šį stereotipą labai sunku.

Kraujo donorų asociacijos „Gyvybės lašas“ prezidentas Tomas Čepas

Dar vienas iš mitų atbaidančių žmones nuo donorystės beveik prieš metus paskleista žinia, esą iš Lietuvos donorų surinktas kraujas išvežamas ir parduodamas į užsienį. Taip nėra. Visas VšĮ Nacionaliniame kraujo centre surinktas kraujas ištyrus ir perdirbus į kraujo komponentus patenka į Lietuvos ligonines ligonių gydymui.

Kodėl visuomenėje populiarėja neatlygintina donorystė?

Neatlygintinos kraujo donorystės idėjos pradėjo populiarėti, kai buvo pradėtos aktyviai rengti neatlygintinos kraujo donorystės akcijos mokslo įstaigose: universitetuose ir kolegijose. Vilniuje Nacionalinis kraujo centras bendradarbiauja su visais sostinėje esančiais universitetais, kolegijomis ir kitomis švietimo įstaigomis. Dažnai patys studentai yra bendrų akcijų iniciatoriai ir aktyvūs rėmėjai. Paprastai vienas ar keli aktyvūs žmonės fakultete savo pavyzdžiu gerąja prasme „užkrečia“ savo bendramokslius, ir kraujo donorystės idėjos nesunkiai plinta toliau. Galbūt reikšmės turi ir tai, kad, pastaruoju metu visuomenėje populiarėjant savanorystės idėjoms, Lietuvoje rengiamos įvairios gerumo akcijos, vis dažniau kraujo donorystė sulaukia palaikymo ne tik iš studentų, bet ir iš moksleivių, kurie yra viena labiausiai socialiai aktyvių visuomenės grupių. Vyresniųjų klasių moksleiviai rengia pristatymus, kurių metu stengiasi kuo daugiau savo draugų supažindinti su donoryste ir išsklaidyti abejones. Nuo 2008 metų Nacionalinis kraujo centras su Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio mokyklomis įgyvendina projektą - „Sužinok daugiau apie kraujo donorystę!“, iki tol taip pat vyko bendradarbiavimas su mokyklomis, tačiau ne toks aktyvus.

Kasmet kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga rengiama Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentų tradicinė kraujo donorystės akcija konkursas „Aš padovanojau kraujo! Prisidėk ir tu!”. Šiame konkurse dalyvauja visų Vilniuje esančių universitetų ir kolegijų studentai. Verta išskirti Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnus, kurie buvo aktyviausi, dovanodami kraujo, ir Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto studentus. Būsimieji medikai kasmet rudenį rengiamoje neatlygintinos donorystės akcijoje pasiekia rekordus - 2010 metais surengtoje akcijoje kraujo paaukojo net 266 studentai.

Neatlygintina kraujo donorystė Vakarų Lietuvoje. Ar čia gyvenantys žmonės palaiko neatlygintinos kraujo donorystės idėjas?

Pasak Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo ryšių su visuomene specialistės Rasos Pangonienės, savo darbo sėkmės Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo medikai neįsivaizduoja be visos Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų vadovų ir kraujo bankų darbuotojų pagalbos. „Jie yra ne tik mūsų pagamintų kraujo komponentų pirkėjai, bet ir partneriai, suteikiantys Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo mobilioms medikų grupėms puikias išvykų darbo sąlygas savose gydymo įstaigose. Kiekvienos išvykos metu vadovai domisi darbo sąlygomis ir stengiasi jas pagerinti. Norėtume paminėti Šilutės ligoninės vadovą Darių Steponkų, Plungės ligoninės direktorių Antaną Martusevičių ir Šilalės ligoninės direktorių Vidmantą Alšauską, kurie ir sunkiausiu momentu nenusisuko nuo mūsų ir nepaliko likimo valiai,“- pastebi Rasa Pangonienė.

Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo darbuotojai skaito paskaitos aukštosiose mokyklose, gimnazijose, dalyvauja gerumo šventėse uostamiesčio įmonėse, kur kalbama apie unikalią kraujo dovanos auką, gerumą, pilietiškumą, savanorystę - visada randamas atgarsis jaunų žmonių širdyse. NKC Klaipėdos filialas Lietuvoje pirmauja neatlygintinų donorų skaičiumi. Neatsidžiaugiame Telšių kunigų seminarijos auklėtiniais, Telšių rajono Degaičių kaime gyvenančia Kumžų šeima, kurioje ir tėvai, ir du sūnūs nuolatos atvyksta paaukoti kraujo. Kretingos rajone, Kartenos miestelyje kilnūs žmonės yra visa Rimkų šeima. Šilalės donorus buria ir asmeninį pavyzdį visiems rodo ilgametis neatlygintinas donoras jaunasis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Šilutėje patys aktyviausi yra Valstybės sienos apsaugos Pagėgių rinktinės pareigūnai, Šilutės policijos ekskomisaras, garbės žymūno pažymėjimu apdovanotas Stanislovas Mišeikis. Kasmet per Studentų dienos renginius esame kviečiami į Kauno sveikatos kolegijos Tauragės skyrių, kur kraują dovanoja ne tik studentai, bet pati skyriaus vedėja Diana Vitkienė bei kiti dėstytojai. Gerumo dienos nuolat rengiamos Skuodo rajone, Švėkšnoje, Neringoje. Klaipėdos miesto įstaigas, nuolat rengiančias kraujo dovanos dienas, sunku būtų ir suskaičiuoti. Džiaugiamės prasmingu bendradarbiavimu tarp mūsų filialo medikų ir vienuolių brolių pranciškonų, statant pirmąjį Lietuvoje Šv.Pranciškaus onkologijos centrą Klaipėdoje, skatinant žmonės tapti ne tik kraujo, bet ir organų donorais.

Atgal