VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

01 13. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei

Antanas Bunevičius

Lietuvos partizano brolis-tremtinys

Gerbiama LR Seimo pirmininke, buvau maloniai nustebintas kuomet Jūs 2011.11.18 d. televizijos laidoje apie Lietuvos padėtį, apžvelgdama įvykius nuo pokario metų iki mūsų dienų, paminėjote "Partizaninį karą" tikruoju savo vardu. Juk tai buvo tikras karas su ginklu rankose, Lietuvos partizanams vilkint Lietuvos karių uniformą.

Norisi tikėti, kad ir kituose renginiuose skirsite daugiau dėmesio Lietuvos partizaninio

karo dalyviams.

Tau­tos did­vy­rių idea­lai - ne­mir­tin­gi

Virš miško Vanago šešėlis skraido,

Kad vėl pabustų miestai ir laukai, ir girios,

Kad vėl išgirstumėm mes “Laisvės varpo” aidą,

Kad pajudėtumėm. Juk Sąjūdis dar nenumiręs.

Vaclovo Sakalausko eilės

Užgriuvus antrai sovietinei okupacijai, didžioji tautos dalis pakilo į partizaninį karą.

Nelygi kova, vykusi žiauriose sąlygose, užgrūdino didvyrių dvasią ir sustiprino tautos patriotizmą. Mūšyje kritusius partizanus pakeisdavo kiti kovotojai, dažnai net moterys.

Suėmus partizanų vadą gen. J.Žemaitį-Vytautą 1953 m. gegužės 30 dieną, partizaninis karas dar nesibaigė. Tiktai 1954 m. pavasarį, visiškai pablogėjus padėčiai miške, ginkluotųjų pajėgų vadas gen. A.Ramanauskas-Vanagas nutraukė karinius veiksmus, atsisveikindamas su likusiais partizanais: “Eikite kur kas galite ir elkitės kaip išmanote”. 1988 m. visoje Lietuvoje naujai atgimė patriotinė laisvės kovos dvasia. Kaip Feniksas iš pelenų, pakilo Sąjūdis. Jis atsirado iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio idealų.

Šiandien, virš mūsų skraido Vanago šešėlis. Jis kviečia mus suvienyti jėgas ir eiti į priekį su patriotizmo idealų vėliava. Nepakanka kovų ir įvykių vietas pažymėti kukliais ženklais arba paminklais. Reikia, kad Tėvynę gynusių didvyrių vardai būtų įamžinti miesto gatvių, aikščių ir jūrinių laivų pavadinimuose. Partizaninio karo įvykiai ir pati karo pabaiga turi būti ryškiau aprašyti Lietuvos istorijos vadovėliuose.

Kaip jaunosios kartos patriotinio auklėjimo pavyzdys, gali pasitarnauti tinkama pagarba partizaninio karo veteranams. Kol jie gyvi, jiems skirkime daugiau dėmesio. Per valstybines šventes, raskime jiems deramą vietą tribūnose ir garbės kortežuose priekyje parado.

Gerbkime savo didvyrius, savo istoriją, mylėkime savo Tėvynę. Tuomet ateities kartos gerbs ir mylės juos, brangins mūsų idealus.

Tes­kam­ba kaip var­pas did­vy­rių dai­na...

Didvyrių dainos nuskambės,

Kaip Laisvės varpo gausmas,

Kaip mūsų sąžinės, garbės,

Tėvynei meilės jausmas.

Vaclovo Sakalausko eilės

Taip buvo: Buvo okupuota Lietuva. Buvo partizaninis karas su okupantu.

Partizaninio karo metu, pertraukomis tarp mūšių, sunkiomis sąlygomis, buvo kuriamos partizanų dainos. Todėl reikia atlaidžiau žiūrėti į jų meninį lygį.

Taip yra: Partizanų sukurtų dainų yra išleista keletas kompaktinių plokštelių, tačiau beveik visose iš jų yra išreikšta tiktai minorinė pusė (ašaros, netektys, raudos...) Partizanų žygdarbiai, drąsa ir dvasinė stiprybė - liko neapdainuoti. Šiandien mes turime tiktai du tinkamo meninio lygio kūrinius, parašytus po Atgimimo: Antano Paulavičiaus - Partizanų himną ir eilėraštį gen. Vanagui.

Taip turi būti: Dabar, esant geresnėms techniškoms galimybėms ir kūrybiniams resursams, esame pajėgūs išleisti kompaktinę plokštelę geriausių partizanų dainų, orientuotų į žygdarbius, drąsą ir dvasinę stiprybę. Šiuolaikiniai poetai ir kompozitoriai (kaip bendraautoriai), patobulindami kai kurias iš geresnių dainų, gali sukurti naują tų dainų variantą. Savaime aišku, kad viskam vadovauti turėtų žmogus, turintis muzikinį išsilavinimą ir patriotiškai nusiteikęs.

Filmo „Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953 m.“ kritinės pastabos

Nors šis filmas atliko teigiamą vaidmenį, įamžinant partizaninį karą ir patriotiškai auklėjant jaunimą. Tačiau filmą sumenkina šie trūkumai:

1. Neteisinga karo pabaigos data – 1953 m. Iš tikrųjų partizaninis karas pasibaigė 1954 m. pavasarį, kuomet gen. Vanago nurodymu, buvo nutraukti kariniai veiksmai.

2. Netinkamai parinktos nuotraukos dėklo viršelyje ir ant disko. Viršelyje pavaizduotas neorganizuotas ginkluotų vyrų būrys.

3. J.Žemaitis ir A.Ramanauskas parodyti atskirose filmo vietose. Tai sumenkina partizanų vadovybės struktūros vientisumą ir jėgą.

4. Painiai apibūdinta partizaninio karo prasmė. Užakcentuotas pralaimėjimas. Vertinant iš laiko atstumo, partizaninis karas pralaimėtas nebuvo, nes jis subrandino daigus išsivadavimui iš okupacijos.

5. Per maža filmo trukmė – 15 min. Per tą laiką neįmanoma pavaizduoti pagrindinius partizaninio karo įvykius, kurie neatsispindi šiame filme.

Visos minėtos pastabos sudaro prielaidą sukūrimui kompaktinio disko „Partizaninio karo Lietuvoje filmų geriausi epizodai“.

Atgal