VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

12 20. Ar romai mūsų broliai? Jeigu taip...

Mantas Šaltenis

Kasryt jis praeina Jono Pauliaus II (Jana Pawla II – daugelis gatvių pavadinimų Eišiškėse, Šalčininkų rajone – lietuvių ir lenkų kalbomis), Vilniaus (Wilenska), pasuka į Turgaus g. (Rynkowa) gatvę ir atrakina šioj gatvėj esančio 7 A namo duris. Pasitinka per naktį žmogaus šilumos nejutę kambariai... Kambariai, kuriuose įsikūręs Vilniaus romų centro filialas Eišiškėse...

Dienomis, kai vyksta įvairūs kursai, Jonui Matulevičiui, žmogui, kuris yra romų patarėjas, teisininkas, kultūros veikėjas, jų protas (nors ir nebaigęs aukštųjų), darbo užtenka. Tai vienas, tai kitas užsuka, nešinas savo „bėdų turgumi“.

Tačiau Jonas – tikras romas, apie kurį pasakytume, kad čigonas be dainos – tai ne čigonas.

O jo praeitis: Panevėžio vaikų globos namuose baigtas „aukštasis“ - 8 klasės, Eišiškėse – vidurinis ir ...viskas. Tačiau muzika jame apsigyveno jau gimus, o gal... ir tikriausiai... motinos įsčiose...

Ir čia, Eišiškėse, subūrė ansamblį: skambų pavadinimą neieškojęs surado - „Romany jagory“ („Čigonų laužas“). Ugnis - vienas gyvybės simbolių.

Ansamblyje jų ne vienas ir ne du, ansamblis laukiamas įvairiuose renginiuose. Jie populiarūs ne tik Eišiškėse... Juos kviečia koncertuoti, be jų - vestuvės ne vestuvės. Repertuaras? „Zahackiren tume jaga“ („Uždekite laužą“), „Dade, dade, kinčiančia“ („Tėveli, tėveli, nupirk auskarus“), „Liuba“ („Motinai“), „Ašunen tume, romale, syr murš bagal gily“ („Paklausykit, žmonės, kaip romas gražiai dainuoja“). Tai romų dainos, už širdies griebiančios, kraują stingstančios, palydimos įvairiaspalvių klostuotų merginų sijonų plazdėjimu, tik joms vienoms suprantama kūno kalba... Juk daina be judesio – tai paukštis be sparnų...

Įspūdinga scenoje. O iki įspūdžio ilgas kelias... Repeticijos. Į jas kas antradienį suguža savo tradicijas puoselėjantys Eišiškių romai - į Kultūros centrą, kad užsimirštų, kas namie...

O namie... Namie ne vienas be elektros šviesos... Šeima, gyvenanti Turgaus g, 9: žvakių (XXI amž.!) atšvaituose devyniems žmonėms (mažiausiam tik 9 mėnesiai) verdamas „ant plytos“ maistas, devynių miegas per naktį kūrenamam vienam kambary (kitaip per sienų plyšius besiveržiąs laukas sustingdytų ne tik gyventojus, bet ir laisvai besijaučiančias katės didumo žiurkes). Ir nepaisant to, vienas šio būsto gyventojų baigė gimnaziją, tęsia mokslus kolegijoje... Nepaisant to...

Net keista, bet daugeliui teko tik filmuose matyti besiprausiančius „metaliniuose dubenyse“, o čia ir dabar šitaip... Nes juk pirtis Eišiškėse išgaravo su visais garais... Buvo, bet nėra...

Ir vėl į tą pačią šeimą Turgaus gatvėje. Kiek reikia prišildyti (malkomis!) vandens, kad devynis švaresnius (ne švarius, o, būtent, švaresnius!) padarytum. Gal todėl kito rankos kelias dienas vandens nejutusios, o ir veidas užmiršęs, kaip vanduo atrodo...

Pagalvoji, kodėl vietos valdžioms nerūpi, kaip jų pašonėje gyvenantys „egzistuoja“, o valdžios pertekliuje (gal? ir ne gal!?) klesti.

Bet... skamba nepakartojama romų daina, ansamblio „Romany jagory“ atliekama. Joje užsimiršta nepritekliai, buities nelygumai. Tik ar ilgam...

Atgal