VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

12 06. Lietuvoje nyksta lietuviai

Socialinių mokslų daktaras Juozas Parnarauskas

Žiniasklaida informuoja, kad 2011 metais iš Lietuvos išvyko per 40 tūkstančių lietuvaičių. O į Lietuvą atvyko apie 13 tūkstančių svetimtaučių. Vilniuje esą apie 42 procentai gyventojų, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių kalba. Taigi po 10 - 20 metų lietuviai Lietuvoje sudarys mažumą. Planuojamas Lietuvos žemės pardavimas užsieniečiams (taip numatyta Europos Sąjungos programoje). „Kas pinigus moka, tas ir muziką užsako“ - sakydavo mūsų senoliai. Lietuviai ūkininkai Lietuvoje taps svetimųjų žemvaldžių samdiniais.

Lietuvoje lietuviškumo naikinamas vyksta planingai. Nepriklausomybės laiku, tai yra 1995 metais, Švietimo ministerija „palaimino“ mokykloms Lietuvos istorijos vadovėlį, kuriame teigiama: „partizanai žudė mažus vaikus...“ Jaunimas penkis metus buvo ugdomas (tiek metų tas vadovėlis buvo naudojamas mokyklose) panieka Lietuvos laisvės kovotojams. Šiandien trūksta jaunimo patriotinėse sueigose. Lietuvos istorija mokyklose nedėstoma atskiru kursu. Ji išbarstyta pasaulio istorijos kurse, faktų ir įvykių mišrainėje. Ištisinio, kompaktiško, sistemingo Lietuvos istorijos mokymo mokyklose nėra. Intarpais pasaulio istorijoje kaišymas Lietuvos istorijos faktus - nėra tautos istorijos mokymas ir jos išmokymas. Ar įmanoma mylėti, branginti tai, ko nežinai, neišmokai? Ar jaunimui įmanoma mylėti, branginti Lietuvą, nežinant jos istorijos? Vyrauja mūsų jaunime pragmatiškumas: „Kur geriau - ten lyg ir Tėvynė“. To kažkam reikia, tai kažkam labai naudinga. V. Kudirka rašė: „Už trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“ - atsisakoma Tėvynės. Pragmatizmas (praktinis išskaičiavimas) užvaldo jaunimą. Tėvynę imama branginti tada, kai jos netenkama ne savu noru. Europos Sąjunga nėra ir negali būti tik duodanti ir nieko neprašanti, nieko nenurodydama. Vaikystėje tėvai sakydavo: „Dovanų senelis mirė nusidovanojęs“.

Rašyta spaudoje, kalbėta pedagogų, kad Lietuvos istorijos jaunimas nežino.

Logiška: ko nežinai, to negali mylėti, juo didžiuotis, jį branginti. Suprantama, negali Lietuvos istorijos išmokti, pamilti ją, kai ji nedėstoma atskiru, sisteminiu kursu mokykloje. Kosmopolitizmas (pasaulio pilietiškumas, priešiškas patriotizmui, tautos tradicijoms, net jų niekinimas) užvaldo pasaulį. Tai yra labai pavojingas virusas mažoms tautoms. Kažkam Lietuvos jaunimo savos tautos istorijos nežinojimas yra priimtinas, naudingas. Jau ir mokyklinukai konkursuose daineles dainuoja nelietuviškas ir nelietuviškai. Oką bekalbėti apie suaugusiųjų koncertus. Kažkam taip reikia. Siekiama gaminti ir ugdyti - pasaulio pilietį. Ir mūsų švietimo organizatoriai skubina jaunimą į ten. Pedagoginė „armija“ klusni ir… abejinga.

Atgal