VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

11 29. Per „Snorą“ ėmusių paskolas studentų likimas

Gediminas Zelvaras

Neseniai per Lietuvą nuvilnijęs garsas dėl „Snoro“ banko galimo likvidavimo, o prieš kelias dienas ir paskelbta bankroto bylos pradžia pastūmėjo daugybę žmonių tapti kitų bankų klientais. Bankai, viliodami buvusius „Snoro“ klientus, net ilgina savo darbo laiką, todėl nėra nieko stebinančio, jog stipriai auga ir augs kitų bankų klientų skaičius. Vis dėlto, šiais laikais bankai yra pagrindinės žmonių pinigų saugyklos. Bet šį kartą ne apie tai...

Kaip žinia, bankrutuojančiame banke „Snoras“ esti ne tik sąskaitas turėjusių verslininkų, dirbančių pensininkų, kitų šalies piliečių, bet ir paskolas ėmusių studentų. Kaip klostysis jų likimas? Ar jie, perėję į kitus bankus, galės tęsti paskolų gavimą, kuris buvo nutrauktas ne jų noru? Ypač turiu omeny valstybės remiamas paskolas gavusius studentus, kai bankai tik administruodavo paskolų teikimą. Ar šie studentai toliau galės gauti valstybės remiamas paskolas ne per bankrutuojantį „Snorą“, o kitais finansiniais šaltiniais?

Tai nėra vien šalto proto skatinami teoriniai pasvarstymai. Pats esu šiemet į universitetą įstojęs jaunas žmogus. Šioje pradinėje studijų stadijoje valstybės remiama 4000 litų paskola (gyvenimo išlaidoms) man yra labai svarbi. Ši paskola man, kaip kol kas neturinčiam nuolatinės apmokamos veiklos jaunuoliui, yra esminis dalykas. Tad išlieka klausimas, kaip spręsis ne tik mano, bet ir likimas kitų studentų, gavusių (valstybės remiamas) paskolas.

Atgal