VISUOMENĖ
10 28. Iššūkiai konstitucinėms vertybėms šiandien
Jolanda Petkuvienė
Atestuota auditorė, Lietuvos moterų lygos ekonomikos sektoriaus vadovė
Šių metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Seime parlamentarė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė suorganizavo konferenciją Lietuvos Respublikos Konstitucijos dienai paminėti. Konferencijos pavadinimas - „Iššūkiai konstitucinėms vertybėms šiandien“. Pagrindiniai pranešimai - dėl Konstitucijos 38 straipsnio, tai yra šeima, santuoka ir jos kaip valstybės ir visuomenės pagrindas. Buvo išklausyti penki pranešimai, filosofuojant, teigiant ir diskutuojant apie tipinę šeimą, santuoką ir partnerystę, vienos lyties žmonių santuoką, apie šeimos politiką ir politiką šeimai, santuokos ir šeimos neatsiejamą vaidmenį asmens ir visuomenės gerovei bei valstybės saugumui, Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimus šiais klausimais. Buvo perskaitytas Lietuvos vyskupų kreipimasis į Seimą šeimos klausimu. Po pranešimų buvo leista keturiems konferencijos dalyviams replikuoti ar pasisakyti.
Tad štai kaip aš, eilinė Lietuvos pilietė, neabejinga šeimos institucijai, išdrįsau replikuoti:
„Ačiū kad leidžiama reikšti nuomonę tokioje garbingoje tribūnoje. Kalbų įrašai Seime išlieka...Kalbėsiu tik apie tai, kaip mūsų „išrinktieji“ nemoka ir nenori suprasti LR Konstitucijos.
Pradžiai įžanga: Konstitucija yra pagrindinis įstatymas, kuriuo turi vadovautis visi, tame Konstitucinio teismo teisėjai ir parlamentarai - išrinktieji tautos atstovai. Visi norminiai aktai, ar tai būtų LR Vyriausybės nutarimai, potvarkiai, kodeksai, išaiškinimai, prieštaraujantys LR Konstitucijai, yra niekiniai. O tokių dokumentų per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų prirašyta aibė ir niekas jų nesiruošia inventorizuoti ir sunorminti, nors daug kartų buvo rašyta ir kalbėta apie tai. Kiekviena valstybinė instituciją, teismai Konstitucines dogmas užtraukia ant jai norimo „kurpalio“, net Konstitucinio Teismo teisėjai viršija savo įgaliojimus, aiškindami Konstitucines normas savaip.
O kai kurie mūsų „išrinktieji“ siūlo ir savo nuožiūra teikia LR Konstitucijai pataisas arba aiškina jos straipsnius:
Į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnį įdėjo naują nuostatą, kad Tauta sunkiai gali įrašyti savo pataisas referendumo keliu, nes tik surinkus 300 tūkstančių parašų (nors Nepriklausomoje Lietuvoje tereikėjo 50 tūkstančių parašų) gali įtvirtinti savo valią. Tuo tarpu Seimo nariai laisvai gali siūlyti Konstitucijos pataisas, pakeičiančias Konstituciją 3/5 balsų, tai yra 85 Seimo nariai, ir priimti Konstitucinį įstatymą, balsuojant daugiau kaip pusei visų Seimo narių, t.y. tik 71 žmogus (kaip žinome, Tautą Seime atstovauja 141 parlamentaras).
Štai todėl kaip lengvai yra parduodama Lietuvos žemė užsieniečiams, Tauta lieka be teritorinio vientisumo, be taip stebuklingai ir sunkiai iškovotos valstybės nepriklausomybės, be konstitucinės santvarkos, valstybė nesaugo ir negloboja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Šios dienos konferencijos tema - 38 LRK straipsnis, kuris skelbia kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu“.
Siūlomos įnešti į Lietuvos Respublikos Konstituciją pataisas dėl vienos lyties žmonių santuokų. Daugumos Lietuvos piliečių ir mano nuomonė, jei jie (gėjai ir lesbietės) užsigimė su gamtos anomalijomis ar šiaip yra kitokie, tegul jie sau ramiai ir gyveną. Nieks nestovi su žvake jų miegamuosiuose, nieks jiems netrukdo gyventi, bet kam reikia dėl to keisti Konstituciją. Po to jiems reikės ir leisti įsivaikinti svetimus vaikus - nes savo negali pasigimdyti, tai vėl keisime Konstituciją. Tenkinant jų norus, neatsižvelgiama į jų įsipareigojimus, o ką duoda valstybei tokia santuoka ar partnerystė. Ar ji yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Ar tai tik ne siekimas išardyti šeimos instituciją, o per ją ir išardyti valstybingumą? Yra tautų be valstybės, ar mes tokią norime matyti Lietuvą? Teisingai vienas iš pranešėjų patvirtino konstitucinę tiesą, kad šeima yra valstybės pagrindas, tolygų kaip namas, sumūrytas iš plytų: išardyk plytas - nebeliks namo. Mes jaučiame, kad globalistai to ir siekia.
Marija-Aušrinė Povilionienė tikrai yra savo siela ir vidumi ne už vienos lyties asmenų santuoką, jos vyras, amžiną jam atilsį, grabe apsiverstų, tačiau viskas paperkama, viskas nuperkama, mūsų kai kurie „išrinktieji“ ir savo sąžinę parduotų, kad pralobtų, įtiktų oligarchams, monopolistams, kad tik liktų šiltose kėdėse, nes jaučia, kad artėja jų valdymo pabaiga. Mes jau dvidešimtmetį stebime pastovią, nesulaikomą mūsų valstybės visuotinę degradaciją, „galingųjų“ įsiviešpatavimą, jų nevaržomą norą pasipelnyti visos visuomenės sąskaita, norą primesti savo valią ir tik jiems naudingas taisykles, jie stumia Lietuvą prie sunaikinimo.
„Išrinktieji“ pamiršo savo atsakomybę už savo veiksmus, savo pareigas tautai ir valstybei. Matome pagarbos, ištikimybės, pareigingumo savajai valstybei stygių.
Dar vienas pavyzdys, kalbant apie mane ir mano profesijos atstovus- atestuotus auditorius, kaip pažeistas dar vienas Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis. 35 straipsnis teigia: „Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“. Lietuvos auditorių rūmai ir kitos visuomeninės organizacijos, politinės partijos, pasivadinusios įvairiais vardais, nesugebėdamos duoti savo visuomenei naudą, tenkinti jos tikslus ir išsilaikyti savo narių mokesčių dėka, „pririša“ savo narius priverstine naryste. Jokie kreipimaisi, raštai finansų ministrei, Seimo Audito komitetui, Seimo Žmogaus teisių komitetui, prezidentei Daliai Grybauskaitei neįgalino Lietuvos auditorių rūmus laikytis LR Konstitucijos normų.
Mūsų „išrinktiesiems“ nerūpi tokie dalykai, kaip tautos likimas. Jie užsiėmę tarpusavio santykių aiškinimųsi, „ėjimu“ į Europos Sąjungą. Pono Kubiliaus vadovaujami vyriausybė su mokslininkais du metus kūrė Lietuvos strategiją, bet taip ir nežino, ir nenustato, kokie yra Lietuvos prioritetai. O finansų ministrė nemoka sudaryti nedeficitinio Lietuvos biudžeto, vis dairosi, kaip giliau skandinti Lietuvą paskolose, kurių ir taip jau nepajėgiame išsimokėti. Didžiausias smūgis yra suduodamas nesugebėjimu organizuoti ekonominio gyvenimo: viena po kitos šią erdvę perleidžiant užsieniečiams, paverčiant savo piliečius antrarūšiais, nors mes turime geriausius specialistus visose strateginėse srityse, tame tarpe ir energetikoje.
Mano manymu, reikia kuo greičiau išstoti iš Europos Sąjungos, kaip siūlo analitikas p. Nausėda, nes jau visas pasaulis mato, kad ši Sąjunga nepasiteisino ir Lietuvai reikia imti pavyzdį iš kaimynų estų, slovakų, šveicarų, o ne bėgti priekyje traukinio, vykdant globalistų valią.
Reziume
Mūsų poetas Justinas Marcinkevičius yra atvirai pasakęs: „Jeigu šiandien klaustume, kas valdo Lietuvą, tai reikėtų turbūt atsakyti: ją valdo nusikaltimas“.
Užbaigsiu Romualdo Grigo žodžiais: „O ar mes esame pajėgūs pakilti prieš plintantį amoralumo marą? TAIP, pajėgūs mes tapsime, jeigu apie tai visi prabilsime vienu balsu. Taip, jeigu imsime galvoti apie susitelkimą demokratiško benduomeniškumo pagrindu. Taip, jeigu didžioji dalis mūsų tvirtai įtikėsime: išsivaikštanti, išsibarstanti tauta - tai doroviniam nuosmukiui, atsiskyrėliškumui ir tuštybei pasmerktas žmogus. Taip, istorinė lietuvių tautos drama tebesitęsia. Tačiau ar tokia padėtis kartu nesuteikia ir galimybės lietuviams tapti gyvybingesniais, išmintingesniais ir prasmingiau gyvenančiais?“
P.S. Konferencijos dalyviai plojo, o konferencijos pirmininkaujantis prašė manęs išeiti iš tribūnos. Bet demokratija ir čia nugalėjo, nes salė leido užbaigti mano repliką.
Atgal
.jpg)
