VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

10 18. Seimo nariui Sauliui Stomai linkiu susitaikyti su žmona

Vaclovas Volkus

Lietuvių tauta nuo raudonųjų ir rudųjų okupantų patyrė ne tik milžiniškus materialinius, bet ir dvasinius nuostolius. Tų netekčių jūroje išliko kovose užgrūdintas, dvasiškai sveikas lietuvių tautos branduolys. Užtenka perskaityti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją, kad lengvai pastebėtum, kokį lietuvio orumą, kokią tvirtą žmogaus dvasią, Lietuvos Laisvės pašlovinimą širdyje talpino kovojančios Tėvynės sūnūs, dukros, jųjų Motinos, jųjų išugdyti partizanai-lyderiai: LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius Liesis-Naktis, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis, einantis Pietų Lietuvos partizanų srities vado pareigas Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, LLKS Tarybos Prezidiumo sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila.

Priminsiu - Sauliaus Stomos pavardės nerandu ir tarp Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio 1988 ir vėlesniais metais, kai ši lietuvių tautos nenugalimos dvasios jėga pasireiškė nauja Laisvės ilgesio troškimo jėga, o 1991 m. sausio 8 – 13 dienomis ir naktimis prie Parlamento rūmų, televizijos bokšto, prie rajonų savivaldybių žmonės, rizikuodami gyvybe, sveikata, budėjo beginkliai, tikėjo lyderio Vytauto Landsbergio protu ir kad įvykiai baigsis Lietuvos žmonių pergale. Susikibę rankomis Baltijos kelyje jau lietuviai, latviai, estai parodė pasauliui, kad mažos, neskaitlingos Pabaltijo šalys vieningos.

Buvo ir kita – kolaboravusių lietuvių komunistų priešprieša Lietuvos laisvei – kurių nebuvo net Baltijos kelyje – sovietinės nomenklatūros elitas, kuris iki šiol trukdo Lietuvai eiti teisingu keliu, nes iki dabar dirba Kremliui – jiems svarbiausia materialinis apsirūpinimas. Taigi Maskvos ranka iki šiol kai kuriems lietuviams dar diriguoja.

Bolševikinės demagogijos hidra paveikusi ir Saulių Stomą – skyrybos su žmona, neištikimybė stumia prie jaunos žaliaakės ir baisiausia tai, kad Seimo narys siūlo padėjėjos pareigas ir mokėti ne savo asmeniniu turtu ar pinigais, o valstybės biudžeto. Televizija parodė filmuotą medžiagą, kai S.Stoma sako, kad atleisiąs vieną patarėją ir priimsiąs Seimo nario patarėja Kaune, o atlyginimą gautų apie 2000 litų iš biudžeto, t. y. visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Štai ir turime, ką turime: Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė S.Stomai pačiam trauktis iš Seimo ir užsiimti kita veikla.

Neatsitiktinai Lietuva - pagal visus šalį pristatančius parametrus - atsidūrė Europos Sąjungoje valstybių gale – vos ne dešimt kartų didesni atlyginimai už mokytojo, socialinė neteisybė, didžiulė atskirtis, valdžios ir žmonių susipriešinimas, absoliutus tautos nepasitikėjimas teismais, valdžios institucijomis. Lietuvoje piliečiai negali kreiptis į Konstitucinį Teismą ginti savo konstitucinių teisių - ir tai tik vienintelėje Lietuvoje paminamos žmogaus teisės iš visų ES šalių.

Dorus, teisingus, kuklius įvairiose aukščiausiuose valdžios ešelonuose yra užgožę akiplėšos, godūs dvasios ubagai - be pagarbos žmogui, savo rinkėjams, be atsakomybės jausmo už savo tautos, valstybės ateitį. Tai vienur, tai kitur jie, netilpdami savajame kailyje, išlenda kaip yla iš maišo. Paskutiniu metu su nuplėšta kauke viešoje erdvėje atsiranda ir Seimo narys Saulius Stoma – žmogus su dvasiniais ubagystės simptomais, be garbės, orumo, gėdingas politinės scenos artistas. Neatsitiktinai šis partijų perbėgėlis vienoje televizijos laidoje savo kolegų buvo pavadintas vagimi (sėdėjęs kalėjime už kriminalinius nusikaltimus). Ši nerimstanti Seimo persona atsitiktinai sutiktai „bedarbei“ žurnalistei - trisdešimčia metų jaunesnei - gyrėsi savo padėtimi, meilinosi, žadėdamas įdarbinti savo padėjėja su solidžiu atlyginimu perspektyvoje, net nesusimastęs dėl piktnaudžiavimo savo Seimo nario padėtimi, norint tenkinti savo asmeninius poreikius. Savo kvailais veiksmais griovė Seimo autoritetą. Šioje padorių žmonių scenoje provokuojamas „žaliaakės žurnalistės“ save visuomenės akyse demaskavo. Galbūt ir neetiška televizijos laidos metu šį žmogų vadinti vagimi, bet eiliniam žmogui aišku ir suprantama, kokie žmonės, kokios moralės jį valdo ir skurdina, kurių gyvenime mato vienetas - pinigai, daiktai, kurie po fiktyvių skyrybų tampa viengungiais, beturčiais: kaip priemonė piktnaudžiavimo atveju išgelbėti neteisėtai įsigytą nekilnojamąjį turtą. Taip elgiasi nebent tik aferistai.

Aukščiausiųjų šalies valdymo organų nariams turi būti taikomi ir aukščiausio elgesio, bausmės standartai. Kol biurokratai tūpčios ir vertins Seimo nario S.Stomos veiklą, protingi rinkėjai už jį balsų, tikiu, neatiduos. Ko palinkėčiau buvusiai žmonai? Nedelsiant grąžinkite „Lietuvos aido“ galerijos vardą, kuriuo jūs naudojatės neteisėtai ir nepagrįstai, LUAB „Lietuvos aidui“, nes nuolat dailės mylėtojai ieško „Lietuvos aido“ galerijos organizuojamų parodų Maironio g. 1/ Barboros Radvilaitės g. 9, Vilnius, patalpose, kur valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ redakcija, atkūrus Nepriklausomybę, dirba iki dabar be pertraukos. „Lietuvos Aido“ galerijos patalpose, Maironio g. 1/ Barboros Radvilaitės g. 9, Vilnius, kruopščiai meistrų sumontuoti ir iki šiol išlikę reguliuojami prožektoriai paveikslams, skulptūrai, keramikai apšviesti.

Štai kaip yra iš tikrųjų, tačiau Diana Stomienė nežinau, kokiu juridiniu pagrindu ne savo vardo atidarė galeriją, bet pasisavino „Lietuvos Aido“ galerijos vardą, kad būtų solidžiau. Kas gi Vilniuje žino ir pažįsta D.Stomienę, o valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ skaitomas visame pasaulyje. Keista aplinkybė, kad žinoma žurnalistė Audrė Kudabienė, imdama interviu iš D.Stomienės, televizijos žiūrovams pranešė, kad ji - galerijos savininkė, taigi žinoma žurnalistė matyt neišdrįso viešai klaidinti žiūrovus, juk „Lietuvos Aido“ galerija buvo įkurta ir turi būti sugrąžinta ne teismų pagalba, o geruoju. Susimąstykime, Sauliau ir Diana Stomos...

Baigdamas norėčiau kreiptis į valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ žurnalistus Joną Patriubavičių ir Joną Šadį (str. „Žmogaus nelaimė ar žmogus – nelaimė“, 2011 m. spalio 15 d.), kad atšauktumėte šį straipsnį, nes taip nepagrįstai išgyrėte ne kartą nusikaltusį Seimo narį S.Stomą...

Atgal