VISUOMENĖ
Ką gali duoti prancūzų kalba?
Valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ vyr. redaktoriaus Algirdo Pilvelio klausimai dr. Elinai Naujokaitienei (VDU, Kaunas)
Ar sutiktumėte kelti savo kandidatūrą į VDU Rektoriaus postą?
Idėją bent pasiūlyti savo kandidatūrą į VDU rektoriaus postą pasiūlė prof. habil. dr. Simas Karaliūnas. Su juo sykį ėjome Laisvės alėja, nors galėjome pasivaikščioti ir Zuikių (Aleksoto) tiltu. Sakiau, kad bent ambicijų turiu. Nes dar studentė būdama nesibijojau interviu su civilizacijų teoretiku išeiviu emigrantu prof. Vytautu Kavoliu. Jis siūlė mano slavistikos ir prancūzų krypties disertaciją (Oskaras Milašius) kreipti misticizmo logikos linkme ir susitikti su prof. Rolandu Pavilioniu. Lūkuriavau vestibiulyje, bet šis nepasirodė. Tuomet susiradau oponentus prof. p. Zabulį ir prof. Algį Tomą Geniušą. Universitetas – ne tik lingvistikos ir medicinos vieta, bet ir vieta prisikalbėti.
Kokius savo mokslinės biografijos štrichus laikytumėte svarbesniais?
Prof. Algis Tomas Geniušas nuolatos tvirtindavo, kad pravartu turėti kaip muzikui dienoraštį, kur surašai keblius klausimus, kuriuos būtina aptarti su rektoriumi. Blogio ir gėrio genijus muzikoje – kažkas antžmogiška kaip Wagnerio uvertiūros, nors jos jau teisingumo atmosferos dalykas. Galų gale savo indėlį įdėjo ir prof. Galina Baužytė, kurios dukra dėsto JAV slavų literatūros kursą. Profesorė man skyrė daug brangaus laiko aptarti Leno Karsavino sesers prancūzistės sugebėjimams atskleisti, peržvelgiant senąją prancūzų literatūrą, kurią nagrinėjau savo disertacijoje.
Ar sunku bendradarbiauti tarptautiniu lygiu universitete?
Kartą Irena Skurdenienė paskambino, kad rektorius Vytautas Kaminskas vaišina alumi ir kviečia atvykti į susitikimą su lenkais. Prie alaus stalo kalbėjomės su prof. Egidijumi Aleksandravičiumi ir grupele lenkų profesūros iš Jogailos universiteto Lenkijoje. Šie aptarė savo „sprogstamus“ saugumo „sugebėjimus“, kurie gilioje provincijoje sunkiai įsivaizduojami žmonėms - anglų kalba dėstyti lenkų romantizmo kursą. Aš pristačiau savo knygą apie Oskarą Milašių – vieną ryškiausių prancūzų dekadanso poetų, Taikos kongreso architektą.
Kas pakylėjo knygos kelią nuo Vilniaus iki Kauno mažojo Paryžiaus?
Galbūt ir Emanuelis Zingeris. Su visa Vilniaus romanistikos atmosfera (faire faire, priversti, kad taip būtų, Snieguole Liberiene, Rima Meškute ir kitais). VDU rektoriais buvo B. Vaškelis, prancūzistas, filosofas, komparatyvistas, manasis mecenatas. Galų gale susitikau ir A. Avižienį Šetenių seklyčioje. Prof. Vytautas Kaminskas daugeliui baimės įvarė kaip ekskomunistas, Picadilijos „veikėjas“. Taip pat karališka carizmo pūga ir estetikos etalonas. Juodo baudžiavos priešaušrio atmosferoje.
Kokie vėjai dvelkia Prancūzijos universitetuose?
Ar dabar palanki dirva Lola Grafiti idėjoms kaip Prancūzijoje nežinau, bet man patrauklūs studentų „anarchistiniai“, kiek kairuoliški vėjai Lietuvoje. Nors Le Paino japonų prodešinieji taip pat tvirti, tik ne tokie išprusę.
Ar lietuvių ir jazzo arba Maikaparo muzikos partitūros padeda atlaikyti antiuniversitetines kampanijas (nacistinius judėjimus) Švedijoje, Prancūzijoje?..
Prof. Algis Geniušas, kai būdavau pavargusi ar nusiminusi, pravarčių kelionių metu siūlė pasiskaityti anglų poetus metafizikus ir Cezario Galų karo užrašus. Be to, neskubėti gulti, bet pasiklausyti „Panoramos“ su aviečių sirupu ar bandele ir pienu. Pavartydavau visko ir Lautreamont‘ą.
Ką universitetų kultūrai gali duoti lituanistikos patrimoine, heritage, paveldo ir patyrimo išsaugojimas?
Prof. Geniušas paskatino nors ir neįkyriai, bet palaikyti ryšį su doc. Donata Mitaite, prof. Vytauto Kubiliaus bendradarbe, knygos apie Tomą Venclovą autore. Bandžiau dalyvauti konkurse į Lituanistikos institutą.
Ką universitetams gali duoti prancūzų kalba?
Prof. A.Geniušo skatinama, susipažinau ir su a. a. Zuricho keturvėjininkais. Leono Gudaičio mokinys, Sonatos Linčiuvienės pažįstamas V. Šiukščius kaip tik buvo vienas literatų, kurį domino prancūzų Robbe Grillet tradicija ir Tarulis -Petrėnas. Jį konsultavau apie neorealizmą Italijoje. Tragiškomis aplinkybėmis literatas žuvo autokatastrofoje Ispanijoje. Mums dėstė svajonių profesorius p. Skūpas, kurio albatrosiški simbolizmo sparnai vilkosi šaligatviais.
Kuo ypatingas atkurtasis Kauno humanitarinis universitetas?
Pamenu Leoną Gudaitį, visur ketinantį įtvirtinti antipartizanišką kietą tėvo ranką it Juozo Grušo kūryboje Requiem bajorams. Laisvas vėjas, deja, nepagaunamas. Šis universitetas nedidukas.
Kur publikavotės?
Mano leidybinė pradžia – Vaidotas Daunys su „Krantais“ ir doc. Ramutis Karmalavičius. Jie judino meno padanges.
Ką laikytumėte akademinio gyvenimo uvertiūra?
Akademinės atspirties tašku laikau A. Kentros Audiovizualinę laboratoriją, kurioje dirbau ilgus metus, atlikau įrašus. Prancūzų, vokiečių kalbos. Tai ir Kernel One, Kernel Intermediate. Vokiečių Kessleris, Target. Prancūzų instituto (Sans Frontiere). Sąjūdžio arba simbolistinio renesanso metais buvo labai populiaru mokytis prancūzų kalbos. Įvairūs moksliniai kelionės etapai apėmė hermetiką, poetikos teoriją. Kelionę su prof. Virginija Apanavičiene į Latvijos universitetą.
Mūsų diaspora pasaulyje neatrodo didžiai nykia?
Atsirado Bronys Savukynas, kurio dispozicijoje buvo ne tik restoranai „Lokys“ ar „Neringa“, bet ir pažintys su meno pasauliu - Rimtautu Gibavičiumi, Antanu Kmieliausku. Pagaliau prancūzų „Žmogaus namų“ (Maison de l‘Homme) A. Juliumi Greimu, su kuriuo susipažinau lankydamasi Paryžiuje. Šis semiotikas supeikė mano „nekaimietišką“ lietuvių kalbą. Bet pati kalba pravertė Georgeui Jeanui Marijai Pinault, Savukyno bendražygiui.
Kokiose konferencijose dalyvavote?
Su Ramučiu Karmalavičiumi dalyvavau susitikime su poetu Tomu Venclova Antano Venclovos namuose. Dar intymiau nei Vilniaus Universiteto auloje. Japonų fajansas, Josifas Brodskis...
Parašius disertaciją apie O. V. de L. Miloszą su prof. Vytauto Kubiliaus rekomendacija šnekėjausi su anuometiniu vicerektoriumi VU prof. Benediktu Juodka. Jis pasiūlė kelią atokiau nuo Alma Mater, bet „arčiau“ Paryžiaus - VDU. Tuomet susitikau prof. Bronių Vaškelį, kuris pakvietė dėstyti prancūzų kalba prancūzų siurrealizmo ir visuotinės literatūros kursą, teorinius ir metodinius dalykus, kurie dažnai liko marginalijose. Kaip ir detektyvinės juodojo romano istorijos.
Įdomesnis momentas – darbas prof. Juozo Girdzijausko vadovaujamoje Literatūros teorijos katedroje. Katedra – dar ne visas humoras. Ne kiekvienas suprato jos lituanistinę pakraipą ir kokį vaidmenį joje atlieka Paulius Subačius. Galų gale islamizmo ir judėjų problemų žinovas Švedijoje prof. Janas Bergmanas iš Upsalos universiteto net stebėjosi, kad jauna ponia su „ova“ atkako iš Teorijos srities, net atrodė neįtikėtina, kad tokia katedra gali būti. Greta Egipto mokslų prestižo iš slavistikos bei anglistikos institutų. Universitete susipažinau su prof. Jeanu Radvanyi, kuriam verčiau lietuvišką filmo fondą. Vėliau Paryžiuje susitikome Georges Pompidou centre. Skanūs pietūs, svajonės apie provincijos sūrius, visai kitos kokybės nei Prancūzijos sostinės prisunic. Su Alpių geriamuoju vandeniu.
Koks susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno universitetų?
Gal nors kiek mane „kilstelėjo“ niekadėjiškos leidybinės aplinkos žmogus iš VU KHF doc. Aleksandras Krasnovas. Aplink jį sukosi ateitininkai - Jonas Jonušas, Ugnius Keturakis ir kiti. Ten kurį laiką asistuodama prof. A. Andrijauskui dėsčiau Vakarų Europos dramaturgiją, Retoriką ir Visuotinės literatūros dėsningumų kursą. Susisiekimai konferencijų darbe su baltarusiais (Romain Gary politologijos institute), Ukrainos, Rusijos Federacijos mokslininkais, taip pat prancūzų ir britų mokslininkais, svečiais iš Italijos. Bendradarbiavimas su doc. Jadvyga Krūminiene ir ponia Balšaityte, germaniste (slavų-germanų ryšiai Rytų Europoje).
Ačiū už pokalbį.
Atgal
.jpg)
(1).png)
