VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

09.10. Vilnius yra didelis ir vietos jame galima atrasti visiems

Vilniaus miesto savivaldybė netikėtai už 32 000 eurų nupirko Lukiškių aikštės memorialo skulptūrinį maketą iš konkursą laimėjusio skulptoriaus Andriaus Labašausko. Ir nors sutartis sudaryta, dėl Lukiškių aikštės vyksta ne vienas teisminis ginčas:  bylinėjasi Vyčio skulptūros iniciatoriai, savo trigrašį bando įkišti ir Seimas, o Laisvės kario skulptūra su ryžtingu Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palaikymu greitai pastatyta prie Kauno pilies.

Daug ginčų sukėlė ir vietos parinkimas dr. Jono Basanavičiaus paminklui, o jo parinkimo procesas tapo skandalu, kurį nagrinėja prokurorai teismuose. Kyla pagrįstų abejonių, ar paminklas atsiras minint Lietuvos šimtmetį.

Visuomenė dėl šių sprendimų itin supriešinta, nors, rodos minint Lietuvos šimtmetį, tauta, atvirkščiai, turėtų susivienyti.

Vyr.redaktorė Rasa Pilvelytė Čemeškienė kalbina Vilniaus miesto savivaldybės politinį bei visuomenės veikėją Artūrą Zuoką

Gerb.Artūrai Zuokai, ilgą laiką buvote meras, per šį laikotarpį mieste buvo pastatyta daug paminklų, pagerbta ir įamžinta daug iškilių asmenybių, ir konfliktų dėl to nebuvo girdėti. Jums būnant meru Vilniuje pastatytas paminklas Karaliui Mindaugui, V. Kudirkai, angelo skulptūra tremtiniams pagerbti Karveliškių kapinėse, 2003 m. sugebėjote lietuvybės pėdsakus įtvirtinti Karaliaučiuje pastatydami paminklą Liudvikui Rėzai, o Kijevo centre atidengta memorialinė lenta, pažyminti pirmąją LDK laikų pilį, kurią statė didysis kunigaikštis Vytautas. Gal ne viską paminėjome, tačiau nepastatėte paminklo d. J. Basanavičiui. Kodėl?

 Taip, dirbant miesto vadovu teko organizuoti ne vieno paminklo pastatymą, tačiau dr. J. Basanavičiaus paminklas buvo siejamas su Lietuvos šimtmečio minėjimu, ir turėjo būti pastatytas 2018 metais. Todėl, natūralu, kad turėjo būti įgyvendintas šioje kadencijoje. Be to, šio projekto įgyvendinimo iniciatyvą buvo prisiėmusi šalies Vyriausybė. Tačiau kažkuriuo metu įvyko vaidmenų pasikeitimas ir dabartinė miesto valdžia perėmė iniciatyvą, ir, deja, prasidėjo nereikalingi ginčai.

Artūras Zuokas

Manau, kad dabartinė vieta dr. J. Basanavičiaus skulptūrai nėra tinkama, nes per daug užspausta, jai trūksta erdvės pojūčio, aplink ir taip yra daug istorinių bei kultūrinių paminklų. Lietuvos nacionalinė filharmonija, kur 1905 m. vyko Didysis Vilniaus Seimas, jau savaime yra paminklas. Ir šioje vietoje kuriamas nesusipratimas, nes Filharmonijos hole taip pat yra pastatytas paminklas dr. J. Basanavičiui. Todėl pastatyti dar vieną priešais pastatą - gana keistas sprendimas.

Todėl remiu mūsų kultūrininkų iniciatyvą, kad paminklas galėtų būti statomas K. Sirvydo skvere arba deramos vietos ieškoma Gedimino prospekte, kur įamžintas V. Kudirkos atminimas. Beje, V. Kudirka vadino dr. J. Basanavičių savo mokytoju. Dabar atrodo, lyg mokinį pagerbiame pagrindinėje miesto gatvėje, o mokytoją nustumiame kažkur į paraštes.

Kaip vertinate situaciją dėl Vyčio, kurį ryžtingai perėmė Kauno valdžia?

Pirmiausia, labai apmaudu, kad tokie svarbūs miestui ir mūsų žmonėms įvykiai, kaip paminklų statymas, supriešina tiek daug žmonių, kelia daug ginčų ir pykčio. Taip, mes visi esame skirtingi – vieni mąstome konservatyviau, kiti atviriau, kiekvienas turime savo nuomonę – tuo gyvenimas ir įdomus, tačiau kai dėl politikų kaltės atsiranda nereikalinga priešprieša ir kuriama konkurencija, visuomenė supriešinama.

Man būnant meru pastatėme penkiasdešimties metrų aukščio vėliavos stiebą Lukiškių aikštėje ir iškėlėm didžiausią Vyčio vėliavą. Ir šį pagarbos Vyčiui ženklą turime jau daugelį metų. Manau, kad šį vėliavos stiebą galėtume aukštinti dar bent iki 70 metrų. Dabar yra labai daug gražių sprendimų, pavyzdžiui, stiebas galėtų būti dengtas ąžuolu, o sutvarkius apšvietimą – vėliava atrodytų lyg sklendžianti ore – ir tai būtų labai simboliška bei gražu.

O dėl Laisvės kario skulptūros Kaunas padėjo Vilniui gražiai išeiti iš konflikto. Ir, sakyčiau, Kauno pilies fone – istorinėje vietoje, ši skulptūra atrodo ženkliai gražiau. Belieka tikėtis, kad nesutarimai dėl Lukiškių aikštės išsispręs ir čia atsiras deramas simbolis.

Man asmeniškai labai patiko ir trečioje vietoje likęs dailininko skulptoriaus Stasio Žirgulio darbas “Šviesą nešantis” – stilizuotas Vytis, kur aiškiai matai siluetą, jauti energiją, judesį ir stiprybę, nukreiptą į ateitį. Labai gražus darbas. Mūsų meno žmonės turi gerų idėjų ir gebėjimų.

Deja, tuomet nespėjau, bet turėjau idėją be konkurso pakviesti skulptorių Stanislovą Kuzmą ir pasiūlyti jam sukurti skulptūrą, kurią būtume pastatę Lukiškių aikštėje be jokių biurokratinių sąlygų ir kliūčių, nes jo gebėjimais, manau, neabejojo niekas. Deja, jis po sunkios ligos išėjo...  

Gal nedaug kas ir prisimena, tačiau kai buvote meras, grupę skulptorių buvote išsiuntęs į Europos miestus, garsėjančius įspūdingais darbais paieškoti įkvėpimo, nes paminklu V. Kudirkai tuomet nebuvote labai sužavėtas.

Taip, Visuomenininkų komitetas, su kuriuo bendradarbiavome, pristatė man nugalėtojus ir išrinktą darbą. Neslėpsiu, man skulptūra V. Kudirkai pasirodė per daug tradicinė, trūko modernumo ir šiuolaikiškumo, nors suprantu, kad kaip politikas turi būti atsargus ir meno kūrinių vertinimais. Todėl išrinkau penkis Europos miestus (Viena, Lisabona, Paryžius ir kiti), vertinamus pasaulyje puikiais meno kūriniais, susitarėme su šių miestų savivaldybėmis ir už miesto lėšas išsiuntėme lietuvių menininkus į savaitės kelionę, kad jiems būtų pristatyti geriausi pavydžiai, puošiantys Europos sostines.  

Karaliaus Mindaugo paminklas prie  Lietuvos nacionalinio muziejaus

Prie Karaliaus Mindaugo paminklo - 2003 m.  Architektas Algimantas Nasvytis ir meras Artūras  Zuokas

Paminklinio akmens atidarymas ant Tauro Kalno 2007 metais, minint Tautos namų idėjos 100 -metį.  Atidaro meras A.Zuokas ir Justinas Marcinkevičius

 Lukiškių aikštė  - J.Lenono skulptūra padaryta iš smėlio - meninė instaliacija - Lenonas keičia Leniną; daug aprašyta užsienio spaudoje

Angelas - paminklas tremtiniams Karveliškėse 

Memorialas Naujoje Vilnioje - uždengtas traukinys ir vagonai, kurie apsaugo nuo lietaus ir sniego. Čia prisidėjo pirmieji trėmimai iš Lietuvos

Suprantama, kad ne visi mūsų meno žmonės gali sau leisti keliauti, tam neretai trūksta galimybių. Todėl labai džiaugiausi, kad visi grįžo su tokiu įkvėpimu – ir skulptūra tapo šiuolaikiška, atsirado modernūs sprendimai su šviesa, ji tapo interaktyvi, prie jos gali prieiti. Taigi turime puikų paminklą V. Kudirkai.

Jūsų idėjos neapsiribojo tik Vilniumi, jos kirto net Ukrainos ir Karaliaučiaus sienas. Nusprendėte, kad reikia ir ten palikti atminimo ženklus?

Manau, labai svarbu, kad paliktume savo ženklus ten, kur vyko įvykiai, susiję su mūsų tauta. Mes aktyviai dirbome, kad turėtume susigiminiavimo sutartis su daugeliu miestu, todėl, kai santykiai užmegzti, tu bendradarbiauji su kitomis šalimis, nesudėtinga susitarti su savivaldybe, kad Kijevo senamiestyje leistų pakabinti atminimo lentą ir priminti vietą, kur stovėjo pirmoji LDK gynybinė pilis, vadovaujama Vytauto Didžiojo. Tai neleidžia pamiršti mūsų tautai svarbių istorinių momentų. Atsimenu, atidengiant tą atminimo lentą, dalyvavo ir Vytautas Landsbergis. Tuomet buvome aptarę galimybę atkurti ir pilies fragmentus, tik dėl politinių pasikeitimų to padaryti nepavyko, nors idėja verta įgyvendinimo.

Kurie Jums, kaip buvusiam miesto vadovui, projektai iki šiol labai svarbūs?

Kiekvienas darbas, kurį padarai, yra labai svarbus. Ypač kai tai darai besąlygiškai tikėdamas juo ir matai tame didelę prasmę.

Labai prasminga ir stipri yra dailininko Gitenio Umbraso ir architekto Mariaus Šaliamoro skulptūra “Angelas”, skirta tremtiniams ir politiniams kaliniams, atgulusiems Karveliškių kapinėse. Bendraujant su šiais žmonėmis išgirdau prašymą  įprasminti jų amžinos ramybės vietą, todėl skyrėme finansavimą ir taip atsirado angelas.

Naujojoje Vilnioje sąstatą, kuris mini tragiškų įvykių pradžią, kai sovietai pradėjo tremti mūsų žmones, uždengėme stiklu, kad apsaugotume nuo sniego ir kritulių, nes jis buvo pradėjęs trūnyti. Ši vieta tapo nauja vieša erdve ir apsaugojome ją, kad išliktų ateities kartoms.

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat finansavo paminklinių lentų įrengimą žuvusiems savanoriams Rasų kapinėse. Kadangi daugelio amžinojo poilsio vietos nežinomos, buvo įrengti simboliniai antkapiai su pavardėmis didvyrių, kurie paaukojo gyvybes tam, kad mes galėtume gyventi laisvi.

Prisimenu kaip “Lapteviečių” draugija surinko lėšas ir norėjo pastatyti skulptūrą toje vietoje, kur buvo ištremti, tačiau Rusijai neleidus to padaryti, išrinkome vietą šalia KGB muziejaus ir atminimas apie tremtį į Arkties Jakutijąliko čia – Vilniuje.

Tokių pavyzdžių yra labai daug, ir, svarbiausia, kad juos sukūrėme be konfliktų ir   supriešinimo.

Kokios skulptūros – klasikinės ar moderniosios – gerbėjas esate?

Daugiau moderniosios, tačiau suprantu bei vertinu ir klasikinės – priklausomai nuo jos vietos mieste ir konteksto. Nesupriešinu šių dviejų stilių ir požiūrių. Miestas yra didelis ir vietos jame galima atrasti visiems.

Prisiminkime, kaip Leniną Lukiškių aikštėje pakeitė Džono Lenono (John Winston Lennon) skulptūra iš smėlio, Franko Zappos paminklas. Vilnius visuomet buvo atviras idėjoms miestas ir jame gali atsirasti trumpalaikių meninių projektų, kurie tampa tam tikrais simboliais, pakviečia gyventojus diskutuoti, kalbėti apie savo miestą.

Kokių dar skulptūrų reikia Vilniui?

Vilnius turi pagerbti ar įmažinti savo istorijos įvykius, asmenybes. Ir mūsų pareiga tai padaryti atsakingi ir kultūringai, vengiant susipriešinimo. Prisimenu, kai buvau meras, buvo atėjęs vilnietis su puikia idėja tose gatvėse, kurios pavadintos kunigaikščių vardais, uždėti ant pastatų istorinius bareljefus su informacija, kad žmogus, eidamas, pavyzdžiui, Algirdo gatve, žinotų, kodėl ji taip pavadinta. Puiki idėja, ir ją verta įgyvendinti.

Išeidamas iš savivaldybės palikau Pasaulio teisuolių parko projektą skirtą atminti piliečiams, gelbėjusiems holokausto aukas. Pagal “Yad Vashem” duomenis teisuolių sąraše buvo 24811 teisuolių, iš jų 884 – Lietuvos piliečiai. Pagal projektą Jeruzalėje turėjo būti nutiestas memorialinis takas, sutvarkyta erdvė poilsiui ir renginiams. Labai tikiuosi, kad jis bus įgyvendintas, nes tam tereikia noro.

Dėkoju už pokalbį

 

Atgal