VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

09.10. Lietuva, kur eini

Kazimieras Ragulskis

Gražu ir didinga, kad 1918 m. dėka patriotų – didvyrių Lietuva ištrūko iš okupantų žiaurios priespaudos, teroro, vykdomo nutautinimo. Didelės valstybės daugumoje linkę vystytis horizontaliai, o mažos tik vertikaliai. Iki antrojo pasaulinio karo, nežiūrint kai kurių didelių valstybių trukdymų dėl jų grobuoniškų tikslų, nepriklausoma Lietuva titaniškų darbų dėka pasiekė puikių rezultatų.

 Kazimieras Ragulskis

Globalinio tipo mokslai Lietuvos sąlygomis yra tie, kurie apima beveik visą Valstybės veiklą bei piliečių interesus. Tokiems moksliniams tyrimams tiktų priskirti lituanistiką, sveikatingumo sritį, informacinių ir dinaminių sistemų kūrimą, Lietuvos žemės ir gamtos mokslus bei mokslo žvaigždžių ugdymą.

Švietimo srityjeneatidėliotini uždaviniai kyla dėl įvairių sričių mokslų intensyvėjančios integracijos. Einama į singuliarinį tašką, turime negaištant veikti. Kiekvienas baigiantis specializuotas mokyklas, universitetus turi įgyti fundamentinių mokslų pagrindus bei būti tinkamai supažindintas su technikos pasiekimais. Lietuvoje turėtų būti pagrindiniai du universitetai (Vilniuje ir Kaune) ir eiliniai du (Klaipėdoje ir Šiauliuose). Būtinas ryžtingas sprendimas, nes tai ne tik pašalins mokslo dubliavimus, bet ir atvers galimybes efektyviam mokslininkų suartėjimui, integracijai bei intensyviam vystymuisi.

Ateitis priklauso intelektualiniam darbui. Reikia ypač iš valdžios pusės dėti pastangas talentingus asmenis nuo vaikystės nukreipti intelektualinei kūrybinei veiklai. Kad Lietuva taptų įžymių mokslininkų, išradėjų, inovacijų kūrėjų šalimi.

Visur moksle, kitose kūrybos srityse, gamyboje bei versle orientuotis į ateitį bent 10 – 15 metų.

Lituanistikos mokslai plačiąja prasmeyra lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės pagrindas. Jie apima lietuvių kalbą, istoriją, archeologiją, kultūros paveldą, valstybės vietos nustatymą besivystančiame globalizacijos pasaulyje.

ES nėra bendros nuostatos vadinamųjų tautinių mažumų atžvilgiu. Pagal savo kilmę tautinės mažumos atsiranda dėl kolonijinių, ekonominių arba politinių priežasčių. Be to daugelyje valstybių tautinių mažumų (nepriklausomai nuo jų kilmės) problemos yra jų pačių reikalas. Tikros tautinės mažumos yra tos, kurios neturi bazinės valstybės, pavyzdžiui romai (čigonai) arba karaimai Lietuvoje. Jas valstybė privalo remti. Daug kur priimta, kad netinka vadinti tautinėmis mažumomis tuos žmones, kurie turi bazines valstybes.

Lietuvoje ne vieta partijas kurti pagal atskirus valstybės regionus, pagal atskiras tautines mažumas. Valstybinė kalba yra lietuvių ir švietimas bei ypač valstybinių įstaigų veikla turi vykti valstybine kalba, o tautinės mažumos šviestis kaip JAV ir daug kur kitur savarankiškomis pastangomis, jos neturi nelygiaverčiai apsunkinti Lietuvą.

Arba vis intensyvėja bajorų, elitų, grafų, LDK kilmingųjų visuomeninės organizacijos, tai atrodo keistai. Šiais laikais visi moka skaityti, rašyti ir prie ko tokie fiktyvūs titulai. Jie gali vadintis tik kaip tokių luomų palikuonys.

Kelios didžiosios ES valstybės, neatsiklausdamos mažųjų, sprendžia daugelį bendrų visoms valstybėms svarbių klausimų. Todėl mažosioms ES valstybėms yra tikslinga burtis į grupuotes ar asociacijas, siekti kad jų atstovai dalyvautų sprendimuose kartu su didžiosiomis valstybėmis. Pravartu būtų įsteigti, pavyzdžiui, Europos šiaurės šalių nedidelių valstybių asociaciją, kurioje dalyvautų ir Baltijos valstybės.

Jei mažoji valstybė asocijuosis su didele, mažoji valstybė ir jos tauta greit ištirps. Mažosios valstybės turi palaikyti gerus santykius su didžiosiomis, ypač kaimyninėmis, tačiau lygybės principu, o ne žaidimu į vienus vartus.

Šiuo metu ES yra išpūsta gėjų, homoseksualistų „laisvė“. Žmonėms kyla daugybė klausimų, pavyzdžiui, kodėl kitoms mažumoms, kaip narkomanams bei kitokių nukrypimų žmonėms, nekeliamas laisvių klausimas. Žalingų įpročių sužaloti žmonės yra vienokio ar kitokio tipo ligoniai. Daugelis jų tampa nusikaltėliais, savižudžiais. Tokius skęstančius, ties bedugne esančius asmenis reikia gelbėti. Ne smerkti ar reklamuoti, o auklėti, gydyti. Būtina imtis ryžtingų priemonių, tame tarpe ir švietėjiškų, kurios juos atvestų į normalų gyvenimą.

Didžiosios valstybės minėtų reiškinių tyrimams skiria žymius resursus. Šios lėšos viršija mažųjų valstybių lėšas net šimtais kartų. Todėl mažos valstybės kiekvienas pilietis – patriotas turi prisidėti prie progresyvaus savo šalies vystymo.

Sveikatingumo mokslas –tai žmonių fizinės, intelektualinės ir dvasinės sveikatos ugdymas. Reikia dėti daugiau pastangų žmonių gyvenimui gerinti, sveikai gyvensenai (ekologiškam maistui, būstui, aplinkai) užtikrinti, tinkamai psichologijai formuoti. Būtina atskleisti įvairiapusiškus asmenybių talentus, saugoti žmones nuo žalingų įpročių (narkotikų, alkoholio, nikotino), nuo moralinių iškrypėlių bei „gydytojų“ – apsišaukėlių.

Informacinių ir dinaminių sistemų mokslai bei informacinės technologijosremiasi fundamentinių mokslų ir skaičiavimo technikos pasiekimais. Šios srities naujovės žaibiškai plinta ir tampa galingomis pagalbininkėmis visose žmogaus veiklos srityse – nuo tiksliųjų ir technikos mokslų iki humanitarinių, socialinių mokslų bei meno. Mokslai vystosi link singuliarinio taško. Tokių tyrimų rezultatai turėtų padėti vystytis Lietuvos globaliems ir kitiems mokslams.

Mokslas Lietuvos žemės ir gamtos srityjeyra labai svarbus. Tačiau vystomas blogai, nes žemės ūkio gamyba yra labai silpna ir atsilikusi. Eksportuojame pagrindinai žaliavas, tai yra grūdus, durpes. Nėra sąlygų dėl lėšų stokos vystyti mokslo darbus šioje srityje. Kaimai ištuštinti nuo gyventojų, jie išvaryti į Lietuvos miestus ir užsienį. Pavyzdžiui Olandija turi žemės plotą daug mažesnį negu Lietuvos, o net pereitame amžiuje gamino produkcijos, kurios užteko išmaitinti per 30 mln. žmonių, be to, joje klesti mokslas, pramonė.

Lietuva neturi tinkamos ekonomikos, pramonės, švietimo, mokslo vystymo politikos. Vystant mokslą ir pramonę būtina ypač atsakingiems vykdytojams atsižvelgti į perspektyvas bent 10 – 15 metų į ateitį.

Gerėjant švietimo bei gyvenimo sąlygoms, atsiranda vis daugiau galimybių atsiskleisti jauniesiems talentams, o kai kuriems iš jų – išaugti iki pasaulinio lygio žvaigždžių. Viena žvaigždė yra vertingesnė už šimtus vidutinybių. Didžiuliai rezervai talentams suklestėti yra mokslo srityje.

Mokslas turi pirmoje eilėje tenkinti Lietuvos poreikius, mokslą būtina vystyti fundamentinėse srityse. Reikia remti ypač talentingus mokslo atstovus.

Netinka jungtis į galingus pasaulio mokslo centrus mokant didžiulius nario mokesčius, o to rezultatai yra nuostolingi.

Netikslingi finansavimai mokslo srityje yra skirti vieno paukštelio, įrašyto į nykstančių paukščių raudoną knygą, tyrimams, tam eikvojant net 5 milijonus eurų. Arba netikslingai finansuojami tyrimai apie Neringos kormoranus kaip gamtos priešus. Pavyzdžiui, pietryčių Azijoje kormoranai auginami kaip naminiai naudingi paukščiai.

Tikiu, kad Lietuva taps mokslo, meno, sporto bei kitos veiklos srityse pažiba sau ir išorėje.

 

 

Atgal